Balsavimo punktai įsikūrę keturiuose šalies miestuose - Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Visagine.
Vilniuje, Rusijos ambasadoje įkurtą balsavimo punktą saugo policija ir apsauga, praleisdami atėjusiuosius per metalo detektorių. Lietuvoje balsuojančius Rusijos piliečius taip pat pasitinka ir ambasadorius Aleksandras Udalcovas.
„Į rinkimus ateinantys žmonės rodo, kad jie jaučia ryšį su Rusija, kad jiems ne tas pats, kokia bus Dūmos sudėtis“, - BNS sakė diplomatas.
Iki šiol į Vilniaus balsavimo punktą atvyko daugiau nei 600 rinkėjų. Daugelis jų - pensininkai, Lietuvoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos gyvenantys sovietų kariai, kuriems Rusija moka pensijas, ir jų šeimos.
„Jie mato, kad šie klausimai (pensijų ir kitų piniginių išmokų- BNS) yra sprendžiami Dūmoje, ten priimami įstatymai. Manau, labai svarbu, kad jie nesijaučia atplėšti nuo tėvynės“, - teigė A.Udalcovas.
Rinkėjai iš kai kurių miestų, kur nėra balsavimo punktų, ambasados užsakymu atvežami autobusu. Tie autobusai į Vilnių vyko iš Kauno, Panevėžio ir Alytaus, pakeliui surinkdami rinkėjus ir iš kitų miestų.
„Aš už Putiną“
Nepaisant stipraus valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ reitingų kritimo per pastaruosius metus, ekspertai teigia, kad ši politinė jėga vėl laimės rinkimus ir turės daugumą parlamente.
Maskvoje įsikūrusio nepriklausomo Jurijaus Levados analitinio centro rugpjūčio pabaigoje paskelbti visuomenės apklausų rezultatai rodo, kad už ministro pirmininko Dmitrijaus Medvedevo vadovaujamą Vieningąją Rusiją balsuotų apie 31 proc. Rusijos gyventojų, maždaug 10 proc. palaikytų Genadijaus Ziuganovo Komunistų partiją, 9 proc. - Vladimiro Žirinovskio vadovaujamą Liberalų - demokratų partiją, o 5 proc. - socialistinę „Teisingos Rusijos“ partiją. Šios partijos pirmininkas yra Sergejus Mironovas.
Pagal apklausą, likusios Rusijos politinės jėgos rinkimuose surinks 1 proc. arba mažiau balsų.
BNS kalbinti Lietuvos rusai sakė balsavę už „Vieningąją Rusiją“.
„Aš už Putiną. Man jo politika labai patinka“, - teigė 79-erių pensininkė Zoja, Lietuvoje gyvenanti nuo 1998 metų.
Dabartinė Rusijos politikos kryptis patinka ir 45-erių Jevgenijui Azarovui.
„Iš esmės, kryptis, kuri dabar yra pasirinkta Rusijos Federacijoje, mane tenkina. Turiu omenyje judėjimą link demokratijos ir ekonomikos augimo, draugystės su kitomis šalimis, ypač tomis, kurios su Rusija ribojasi bendra valstybės siena“, - kalbėjo statybų srityje dirbantis J.Azarovas.
Balsuoti į Rusijos ambasadą atvyko ne tik Lietuvoje gyvenantys Rusijos piliečiai. Vilniuje gyvenančius vaikus lankantis 55-erių Vladimiras Jankovskis iš Karaliaučiaus sakė, kad jį sudomino kai kurių partijų pasiūlymai suteikti žemę norintiems ją dirbti žmonės.
„Tokias partijas aš ir palaikau. Partijas, kurios leidžia gyventi, leidžia atstatyti, tvarkyti ir gražinti savo miestą“, - BNS teigė V.Jankovskis, neatskleidęs, už kurią partiją balsavo.
Jis tikino nesidomintis užsienio politika: „Žinote, ten viskas labai purvina, ne su mano galva ten lysti. (...) Politika, ji gali išvesti iš proto“.
Stebėtojai pažeidimų neranda
Lietuvoje vykstantį balsavimą prižiūri ir visuomeniniai stebėtojai. Rinkimų stebėjimo organizacijos „Golos“ („Balsas“) atstovė Jelena Zacharova sakė, kad rinkimų procesas yra gerai organizuotas ir vyksta sklandžiai, nors balsuojančiųjų skaičius netikėtai yra gana didelis.
Ji teigė neįžvelgusi esminių pažeidimų, o taip pat pateisino ir tai, jog dalies rinkėjų atvežimą į balsavimo punktą organizuoja Rusijos ambasada.
„Man atrodo, kad tai yra labai patogu rinkėjams. Žinoma, kai tokia praktika buvo taikoma 2011 metais vykusių rinkimų metu Maskvoje, požiūris buvo neigiamas, nes ten buvo atvežami specialiai apmokyti, už konkrečią partiją balsuojantys rinkėjai“, - BNS sakė J.Zacharova.
„Tačiau šiuo atveju, mano nuomone, tai yra daroma rinkėjų patogumui. Pavyzdžiui, beveik visi rinkėjai Kaune yra senyvo amžiaus, jiems sunku judėti (...) Manau, kai kalbame apie balsavimą Lietuvoje, ar kitose užsienio šalyse, rinkėjų atvežimas neturi neigiamo atspalvio“, - pridūrė ji.
Rusiją pernai ištikus ekonominei krizei ir recesijai esant didžiausiai per 16 metų, šalyje pagilėjo socialinės problemos, tokios kaip pajamų nelygybė ar per mažos pensijos. Vienu metu nuvertėjant rubliui ir kylant vartojimo prekių kainoms, krito rusų pragyvenimo lygis.
Rusijos ir Vakarų šalių santykius nuo 2014 metų temdo didžiausia įtampa nuo Šaltojo karo metų po to, kai Rusija aneksavo Krymą ir pradėjo remti separatistus Rytų Ukrainoje.
Analitikai teigia, kad po rinkimų į parlamentą Rusijoje nepasikeis nei vidaus, nei užsienio politika.
„Šie rinkimai nepakeis Rusijos politikos. Ji pasikeis po prezidento rinkimų 2018 metais, kuriuose greičiausiai dalyvaus ir juos laimės V.Putinas. Prezidentui teks spręsti dabartines ekonomikos problemas, nes šiuo metu daroma labai daug, kad šių problemų sprendimas būtų nukeliamas po prezidento rinkimų“, - BNS sakė J.Levados centro sociologas Denisas Volkovas.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Linas Kojala teigė, kad po Valstybės Dūmos rinkimų nepasikeis ir Rusijos užsienio politika, nes ją į savo rankas yra sutelkęs V.Putinas, o jo sprendimai tiesiog yra „štampuojami“ parlamente.
