„Mirties bausmė yra ne tik netoleruotinas žmogaus orumo įžeidimas, ji pažeidžia ir daugybę pasmerktųjų bei jų šeimų narių žmogaus teisių. Be to, mirties bausmė neturi jokio teigiamo poveikio nusikaltimų prevencijai ar saugumui bei neatitaiso nusikaltėlių padarytos žalos aukoms ir jų šeimų nariams", – sakoma pareiškime.
Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), pareiškime ministrai pabrėžė, kad mirties bausmės atsisakymas – ilgas, sudėtingas ir daug pastangų reikalaujantis procesas, į kurį būtina įtraukti visuomenę. Pažymima, kad mirties bausmės panaikinimas beveik visoje Europoje yra diskusijų ir sklandaus apsikeitimo idėjomis tarp šalių ir visuomenių rezultatas.
„Mirties bausmės nebuvo atsisakyta staiga. Ji buvo panaikinta tik dėl didėjančio žmonių sąmoningumo ir nuolatinių bendrų pastangų. Dėl suinteresuotų asmenų atkaklumo ir laipsniškų veiklos etapų mirties bausmių skaičius mažėjo, nusikaltimų, už kuriuos baudžiama mirties bausme, sąrašas trumpėjo, teisingumas tapo skaidresnis, buvo pradėti skelbti de facto moratoriumai dėl mirties bausmės ir, galiausiai, mirties bausmė buvo panaikinta. Šį procesą privalo pergyventi šalys, kuriose tebetaikoma mirties bausmė“, – teigia ministrai.
„Primygtinai raginame paskutinę Europos valstybę, taikančią mirties bausmę, prisijungti prie pasaulinio moratoriumo dėl mirties bausmės ir žengti pirmą žingsnį jos panaikinimo link“, – taip pat teigiama pareiškime.
Vienintelė Europoje valstybė, kurioje tebegalioja mirties bausmė, yra Baltarusija.
Šiuo metu pasaulyje yra apie 50 šalių, taikančių mirties bausmę, prieš 20 metų jų buvo beveik dvigubai daugiau, nurodo URM.
Rugsėjį po kraupaus nusikaltimo Panevėžio priemiestyje, kai buvo žiauriai nužudyta nepilnametė, valdžioje esanti „Tvarkos ir teisingumo“ partija pasiūlė grąžinti mirties bausmę.
Tuometinis Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas buvo pareiškęs, kad reikėtų „labai rimtai pagalvoti“ apie mirties bausmės grąžinimą Lietuvoje, tačiau vėliau tokį savo pareiškimą pavadino spontaniška reakcija ir pabrėžė, kad nepritartų mirties bausmės grąžinimui.
Pasiūlymą grąžinti mirties bausmės sankciją į Baudžiamąjį kodeksą įregistravęs „tvarkietis“ Petras Gražulis sako, kad parengti tokias pataisas jį paskatino pastaruoju metu padažnėję žiaurūs nusikaltimai.
Lietuvoje mirties bausmės vykdymas sustabdytas 1996-aisiais, o 1998-ųjų gruodžio 21-ąją Seimas šią bausmę išvis panaikino, palikdamas griežčiausią sankciją - įkalinimą iki gyvos galvos.
Lietuva yra ratifikavusi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolą dėl mirties bausmės panaikinimo, o Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tokia bausmė prieštarauja Konstitucijai.
Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 2 straipsnyje įtvirtinta, kad niekam negali būti paskirta ar įvykdyta mirties bausmė.
Lietuva šių metų antrąjį pusmetį pirmininkauja ES Tarybai.
