Lietuvos salės futbolui praėję metai pametėjo ne vieną iššūkį – dėl kilusios COVID–19 pandemijos teko nutraukti 2019–2020-ųjų čempionatą bei perkelti LFF futsal taurės pusfinalius bei finalus į vėlesnį metų laiką.
Visgi su kilusiais sunkumais buvo susitvarkyta ir naujasis sezonas startavo beveik pagal planą – teko tik šiek tiek pakeisti varžybų organizavimo sistemą, čempionato turus vykdant specialiuose burbuluose skirtinguose miestuose.
Tuo tarpu nutraukto sezono čempionais buvo paskelbti tuo metu lyderiavę daugkartiniai pirmenybių laimėtojai Kauno „Vyčio“ futbolininkai, antroji pozicija atiteko Jonavos „Vikingams“, trečioji – Gargždų „Pramogų“ salės futbolininkams.
Be abejonės didžiausiu salės futbolo renginiu šių metų rudenį turėjo tapti Lietuvoje numatytas FIFA pasaulio salės futbolo čempionatas, tačiau dėl visą sporto pasaulį sukausčiusios COVID–19 pandemijos buvo priimtas sprendimas didžiausią Lietuvos metų sporto renginį perkelti į 2021–uosius.
Nepaisant visų iššūkių, geriausi Lietuvos salės futbolo žaidėjai turėjo galimybę parodyti savo sugebėjimus ir vienas iš jų bus pripažintas geriausiu metų futbolininku – tokia nominacija Lietuvos futbolo geriausiųjų apdovanojimuose pasirodo pirmą kartą.
Pirmajame balsavimo etape sirgaliams bus pateikiamas išplėstinis kandidatų sąrašas, iš jo rinktis bus galima iki pat sausio 31-osios dienos, 23.59 val.
Vėliau trys daugiausiai balsų surinkę kandidatai pateks į finalinį etapą, o jame balsavimas vyks iki vasario 8-osios dienos.
Albertas Voskunovičius (Kauno „Vytis“)
Kauno ekipos ir Lietuvos rinktinės futbolininkui šie metai įsimins dvejopai – nors su komanda ir pavyko tapti Lietuvos čempionu bei taurės laimėtoju, tačiau metų pabaigą kiek apsunkino gauta trauma.
Dar iki jos futbolininkas per praėjusius kalendorinius metus spėjo sužaisti 4 mačus rinktinėje bei per juos pelnyti 3 įvarčius, o klube jo statistika atrodo dar geriau – 13 rungtynių bei 7 įmušti įvarčiai.
Justinas Zagurskas (Kauno „Vytis“).
Salės futbolo rinktinės kapitonas į savo karjerą gali pridėti dar vienus sėkmingus metus. Laimėjęs visus vietinius titulus su „Vyčiu“, jis taip pat su rinktine varžėsi ir Europos čempionato atrankos varžybose.
Nors ten dviejų rungtynių serijoje buvo nusileista Juodkalnijos salės futbolininkams, pačiam J. Zagurskui šie metai prasti nebuvo – rinktinėje per 5 susitikimus jis įmušė 2 įvarčius, tuo tarpu „Vyčio“ komandoje per metus jis sužaidė 21 mačą ir pasižymėjo 8 įvarčiais.
Lukas Sendžikas (Kauno „Vytis“)
L. Sendžikas, savo ruožtu, turbūt sužaidė apskritai sėkmingiausius karjeros metus. Ilgą laiką tiek salės, tiek ir lauko futbolą žaidęs žaidėjas galų gale pasirinko visą save atiduoti salės futbolui ir tai davė vaisių.
Jis tapo viena iš labiausiai kertinių figūrų tiek Kauno komandoje, tiek ir Lietuvos rinktinėje, o trenerių bei komandos draugų pasitikėjimą sėkmingai vertė įvarčiais.
Rinktinėje jo vidurkis siekė po įvartį per rungtynes (5 mačai – 5 įvarčiai), tuo tarpu su „Vyčio“ marškinėliais jo efektyvumas buvo dar didesnis – per 19 sužaistų mačų jis kamuolį į varžovų vartų tinklą siuntė net 30 sykių.
Vladimiras Derendiajevas (Kauno „Vytis“/Jonavos „Vikingai“)
V. Derendiajevas per šiuos kalendorinius metus vilkėjo dviejų komandų marškinėlius – praėjusį sezoną gynėjas užbaigė „Vyčio“ gretose, o prieš šį persikėlė į Jonavos „Vikingus“.
Jis taip pat buvo svarbus narys ir Jevgenijaus Ryvkino treniruojamoje Lietuvos rinktinėje, kurioje sužaidė 4 mačus.
Tuo tarpu vietiniame čempionate jis per metus sužaidė 21 mačą ir, nepaisant to, kad yra gynėjas, 9 kartus nuginklavo varžovų vartininkus.
Artūras Juchno (Kauno „Vytis).
Dar vienas „Vyčio“ atstovas šiuose rinkimuose. A. Juchno taip pat buvo vienas svarbiausių Kauno ekipos futbolininkų praėjusiais kalendoriniais metais bei buvo pastebimas tiek savo pelnomais įvarčiais, tiek ir viso ekipos žaidimo organizavimu.
„Vyčio“ gretose jis per 21 rungtynes įmušė 12 įvarčių, taip pat 4 sykius jis vilkėjo ir nacionalinės rinktinės marškinėlius.
Edgaras Baranauskas (Mažeikių VIP)
E. Baranauskas turbūt ir pat praėjusius metus pavadintų savo lūžio metais – puikią formą Mažeikių komandoje demonstravęs snaiperis patraukė ir rinktinės trenerių dėmesį bei su nacionalinės ekipos marškinėliais sužaidė 2 rungtynes.
Kad tai nebuvo atsitiktinumas, jis ėmėsi demonstruoti ir naujame sezone – likęs rungtyniauti VIP gretose jis ir toliau negailestingais ir galingais smūgiais baudė varžovų vartininkus.
Apskritai per 2020–uosius E. Baranauskas Lietuvoje sužaidė 17 rungtynių ir per jas įmušė 30 įvarčių.
Ernestas Macenis (Kauno „Vytis“)
Dar vienas Kauno ekipos atstovas, tik, skirtingai nuo minėtų anksčiau, jis prie ekipos sėkmės prisidėjo ne pats mušdamas įvarčius, o nuo jų gindamas savo komandos vartus.
Lietuvos pirmenybėse vartininkas sužaidė 13 rungtynių bei 4 iš jų aikštę paliko taip ir nepraleidęs įvarčio, o dar 3 sykius ant parketo futbolininkas žengė ir su rinktinės marškinėliais.
Jurijus Jeremejevas (Jonavos „Vikingai“)
Praėjusį sezoną Vokietijoje praleidęs žaidėjas grįžo į Lietuvą ir dar sykį prisijungė prie Jonavos „Vikingų“ komandos.
Čia jis vėl ėmėsi lyderio vaidmens ir sėkmingai traukia savo atstovaujamą ekipą link turnyrinės lentelės viršaus.
Lietuvoje jis praėjusių metų pabaigoje spėjo sužaisti 8 mačus ir per juos pelnyti 13 įvarčių, o Jonavos ekipa čempionate yra viena favoričių ne tik iškovoti medalius, bet ir mesti kovą daugkartiniams čempionams „Vyčiui“.
Aurimas Skurdelis (Gargždų „Pramogos“)
Išplėstinį kandidatų sąrašą šį kartą užbaigia Gargždų klubo atstovas A. Skurdelis.
Jei anksčiau minėtas L. Sendžikas, kurį laiką laviravęs tarp lauko ir salės futbolo, galų gale liko prie pastarojo, tai A. Skurdelis kol kas šias veiklas derina sėkmingai.
Lauko sezoną jis praleido naujai sukurtame Klaipėdos „Neptūno“ klube, o šaltuoju metu laiku atstovauja Gargždų „Pramogoms“, kur taip pat kaunasi dėl aukščiausių pozicijų.
Į kovą ryškų indėlį įneša ir pats futbolininkas – praėjusiais metais jis sužaidė 22 rungtynes ir per jas pasižymėjo 18 įvarčių.
Svarbų vaidmenį jis atliko ir Lietuvos salės futbolo rinktinėje, kurioje sužaidė 5 mačus.
