Pernai Valstybės saugumo departamentas (VSD), apžvelgdamas grėsmes nacionaliniam saugumui, teigė, kad tarptautinio terorizmo grėsmė Lietuvai išliko maža. Tačiau praėjusios savaitės islamo teroristų išpuoliai Prancūzijoje, kainavę 17 žmonių gyvybes, ir žvalgybos tarnybų pranešimai apie teroro aktų grėsmes kitose Europos valstybėse, verčia šia tema kalbėti ir Lietuvoje.
Šią savaitę Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete surengtame pasitarime buvo svarstomas Lietuvos pasirengimas, jei tektų susidurti su tarptautiniu terorizmu. Apie tai – LRT Televizijos laidos „Savaitė“ pokalbis su Komiteto pirmininko Artūru Paulausku.
– Po pasitarimo jūs iškart pasakėte, kad dabar veikiantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, kuris įpareigoja VSD koordinuoti visus veiksmus ir vyriausybės nutarimas dėl koordinavimo komisijos sukūrimo, kuriai vadovauti turi taip pat VSD vadovas, iš esmės neveikia. Ar tai reiškia, kad Lietuva visiškai nepasirengusi tarptautinio terorizmo grėsmėms?
– Mes kalbame apie strateginį vadovavimo lygį. Ir šitame lygyje iš tikrųjų mes išsiaiškinome, kad yra spręstinų klausimų, nes VSD oficialiai ne kartą kreipėsi atsisakydamas šitos funkcijos ir prašydamas pataisyti teisės aktus, nes jie nenori būti tais koordinatoriais, o kitaip tariant, atsakingais už visą kovos prieš terorizmą organizavimą.
– Ką reiškia „nenori“? Ar taip valstybėje yra – noriu darau, noriu nedarau?
– Priimant įstatymą, matyt, buvo tartasi ir galvota, bet dabar susiklostė tokia situacija, kad VSD vadovas Gediminas Grina sako, jog jis pagal savo kompetenciją neturėtų vadovauti politikams, vyriausybės institucijoms, kad tai turėtų daryti politikas, tai turėtų daryti vyriausybės atstovas. Jis turbūt turi galvoje Vidaus reikalų ministrą, yra tokios institucijos kaip policija, sienos apsaugos tarnyba, viešojo saugumo tarnyba, kurios irgi betarpiškai atsakingos už kovą su terorizmu.
Savo komiteto posėdyje išklausėme naująjį ministrą Saulių Skvernelį, kuris nesikrato atsakomybės ir sako: „taip, bet jūs aiškiai parašykite, kas už ką atsako“. Tai aš galvoju, kad dabar, kai paaiškėjo, kad ministras galėtų prisiimti tas atsakomybes, nebūtų didelio darbo paruošti įstatymų projektus ir juos pakeisti.
– Kitaip sakant, reikėtų keisti įstatymus?
– Reikėtų pakeisti Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, na, ir, be abejo, po to vyriausybės nutarimus.
– Jeigu jūs sakote, kad dabar ministras S. Skvernelis sutiko koordinuoti viską, tai jūs norite pasakyti, kad prieš tai buvęs ministras nesutiko?
– Taip. Aš kelis kartus kreipiausi į vyriausybę, vyriausybė nukreipė šitą mano raštą vidaus reikalų ministrui. Buvęs ministras nerodė didelės iniciatyvos.
– Reiškia VSD vadovas nenorėjo vykdyti įstatymo, ministras iniciatyvos nerodė, ir tai buvo tokia visiškai niekam nerūpėjusi tema, toks įspūdis.
– Pripažinome, kad tame strateginiame lygmenyje iš tikrųjų vadovavimo trūko.
– Tai jeigu šiandien arba rytoj, kol dar nepakeistas įstatymas, susprogdinamas kažkoks didelis objektas, tarkime prekybos centras, aš nekalbu apie strateginius objektus, ir paimami įkaitai čia, Vilniuje, Kaune, dar kažkokiame mieste. Kas yra tas, kuris koordinuoja visą veiklą, nes, aš kaip suprantu, VSD vadovas pasakė, kad jis negali to daryti? Kas tada tą darys, jūs?
– Labai panašų atvejį paminėjo būtent VRM ministras svarstymo metu. Aš manau, tada belieka vyriausybės vadovas atsakingas.
– Bet jis atostogauja.
– Mes čia šiek tiek juokaujame, aišku, turi būti labai aiškiai pasakyta, kol nėra pakeistas įstatymas, vis tiek atsakomybę neša VSD vadovas, kai bus pakeistas įstatymas, tada atsakys kitas. Kas yra svarbu? Labai gerai sustatyti visą juridiką, nes, kai įvyksta konfliktas, nėra laiko kada aiškintis. Va, kaip mes dabar kalbame, įvyksta teroristinis aktas, o kas gi čia imsis atsakomybės? Šiandien viską reikia sudėlioti įstatymuose, kad būtų labai aišku, kas, kada ir už ką atsako.
– Strateginiai objektai. Jie turi būti kažkaip ypatingai saugomi? Ar jie yra saugomi? Ar nebus taip, kad jie bus užimti, ir vėl niekas nežinos nuo ko pradėti?
– Galėčiau pasakyti, kad labai norėtume, kad būtų pakeltas saugos lygis mūsų energetiniuose objektuose. Mes manome, kad ten tikrai dar yra ką padaryti.
– O jis dabar yra žemas visiškai?
– Na, tarkime, kai kuriuos objektus saugo privačios bendrovės.
– Strateginius objektus?
– Strateginius, energetinius objektus. Iš vienos pusės, gal tai nėra blogai, bet tada ta įmonė, kuri saugo, turi turėti aiškius reikalavimus: koks žmonių skaičius, kokią techniką naudoti, kokią ginkluotę naudoti. Nes dabar sudaro sutartį, kaip gal ne eilinę parduotuvę saugoti, bet ne ką geriau.
– Mūsų strateginius objektus taip saugo?
– Na, nesakyčiau, kad visus, bet yra tokių dalykų.
– Tai čia vėlgi, viskas tame Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme, koordinuoti turėtų VSD vadovas?
– Be abejo, pasižiūrėti kaip saugomi strateginiai objektai, kurie gali būti pirminiai taikiniai, visą laiką reikia.
– Ar šiandien yra kažkokių duomenų, kad Lietuvoje gresia panašūs išpuoliai, kaip atsitiko Prancūzijoje, aš turiu galvoje islamo ekstremistus, būtent religinės grupuotės, ar yra kažkas panašaus, ar stebima Lietuvoje?
– Galiu pasakyti labai atsakingai, kad nėra iš čia gyvenančių ar musulmonų bendruomenės, ar kažkokių kitų religinių bendruomenių pavojaus, kad gali būti Lietuvos piliečių atžvilgiu vykdomi kokie nors teroristiniai veiksmai. Yra Lietuvoje ir dešiniojo, ir kairiojo ekstremizmo atstovų, tačiau iš jų nėra taip pat, sakykime, signalų, kad jie būtų pasiryžę vykdyti kažkokius smurto veiksmus. Tačiau iš išorės..., nes, būkime atviri, daug išvyko lietuvių, kurie gyvena šalyse, kur musulmonų bendruomenės yra pakankamai didelės. Ir tose bendruomenėse yra daug žmonių, kurie šiandien vyksta į tuos karinių konfliktų regionus, ir jie grįžta. Šiandien Interpolo duomenimis tokių grįžusių į Europą yra virš 2 tūkst.. Ir būtent jie yra beveik pasirengę, jie šiandien yra paruošti, ir gali vykdyti tuos teroristinius veiksmus.
– Ar yra lietuvių nuvykusių į tuos „karštuosius“ taškus, kaip Islamo valstybė, Sirija, kur vyksta tie mokymai, ar yra tokių duomenų?
– Tokių duomenų nėra. Yra keli žmonės iš Šiaurės Kaukazo, kurie gyveno Lietuvoje, po to iš Lietuvos išvyko, ir jie yra nuvykę į Siriją.
– O jie parvažiavo į Lietuvą vėl?
– Ne, jie negrįžo į Lietuvą, jie Europoje yra likę, bet jie kurį laiką gyveno Lietuvoje. Tačiau lietuvių nėra.
