Prieš rinkimus kalbėję apie Lietuvos priklausomybę nuo „Gazpromo“, konservatoriai nuo adatos „nulipo“, be to, padarė viską, kad narkotiko tiekėjas padidintų kainą.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija Seime atkakliai priešinasi Darbo partijos (DP) iniciatyvai skubiai pašalinti iš rinkos prie dujų vamzdžio prisisiurbusius tarpininkus. Tuo pat metu oponentai kaltina konservatorius tapus „Dujotekanos“ politiniais patarnautojais.
Neeuropietiška ir paseno?
Seime įregistruotos Gamtinių dujų įstatymo pataisos, kuriomis DP atstovai siekia nustatyti, kad dujų tiekimo veikla gali verstis tik įmonės, atitinkančios bent vieną iš keturių kriterijų: daugiau kaip pusę įmonės akcijų kontroliuoja Lietuvos valstybė; įmonė užsiima gamtinių dujų gavyba; įmonė gamtines dujas perka savo reikmėms; įmonė turi skirstomuosius dujotiekio tinklus nuosavybės teise iki gamtinių dujų paskirstymo vartotojams. Paprastai kalbant, siūloma išmesti iš rinkos tokias tarpininkų įmones kaip „Dujotekana“, kurios pelnosi vien iš to, kad turi įmonės statusą, rekvizitus ir palaiko gerus santykius su valdžia.
Prieš rinkimus TS-LKD mojavo kaip tik kovos su „Dujotekana“ vėliava, baugino, kad tokios firmos gali užvaldyti valstybę. O dabar ši partija ieško įvairių argumentų, kad nereikėtų pasinaudoti kažkada iškastu karo kirviu.
Vyriausybės ir TS-LKD frakcijos Seime spyriojimosi motyvas remiasi dviem pagrindiniais argumentais. Pirma, DP iniciatyva esą prieštarauja Europos Sąjungos (ES) direktyvoms, pirmiausia – Paslaugų direktyvai. Antra, tema neva yra „dešimties metų senumo“.
TS-LKD seniūno Jurgio Razmos komentaras: „Tokia iniciatyva būtų buvusi sveikintina tuo metu, kai socialdemokratų Vyriausybė pasirašė Lietuvos dujų akcijų pardavimo „Gazpromui“ sutartį. Joje numatyta, kad tam tikru laikotarpiu „Gazpromas“ parduos dujas mažesnėmis kainomis nei jo tarpininkai. <...> Atsakant į dabar „darbiečių“ pateiktą siūlymą reikėtų pastebėti, kad jų pateiktas projektas nesuderinamas ne tik su galiojančio Gamtinių dujų įstatymo ir ES Dujų direktyvos nuostatomis (imperatyviais reikalavimais), bet ir su ES Paslaugų direktyvos bei Paslaugų įstatymo nuostatomis dėl vieningos, laisvos ir konkurencingos rinkos sukūrimo ES mastu. Jų siūlomi pakeitimai iš esmės apribotų naujų gamtinių dujų rinkos dalyvių – naujų dujų tiekėjų – patekimą į Lietuvos dujų rinką, o tai nepriimtina siekiant kuo greičiau įsteigti gamtinių dujų biržą.
Priėmus nuo Rusijos dujų verslo nustumto Viktoro Uspaskicho partijos siūlomus Gamtinių dujų įstatymo pakeitimus, Lietuva vėl žengtų atgal, taip pat iškiltų rizika, kad esami dujų tiekėjai pasiskųstų Europos Komisijai, o to padariniai – Lietuvai galėtų būti pritaikytos atitinkamos sankcijos bei prievolė kompensuoti tiekėjams jų patirtus nuostolius.“
Pinigai prarandami šiandien
DP atstovo Seime Vytauto Gapšio pastebėjimu, kol kas numatomos steigti dujų biržos vaidmuo yra tik popieriuje, o pinigai iš vartotojų kišenių išsiurbiami realiai ir intensyviai.
„Man tai primena stalo tenisą. Pateikiame projektą, konservatoriai sako, kad ten negerai tas ar anas. Pataisome, o jie vėl teigia, kad negerai kita. Tegul nurodo konkretų prieštaravimą direktyvoms, kuriems jų straipsniams ir kuo prieštaraujama. Nes kol kas tai teiginiai dėl teiginių. O kas liečia dešimties metų senumą, galiu priminti, kad valstybės ir vartotojai prarado pinigus ne prieš dešimt metų, o praranda šiandien. Tegul TS-LKD pasižiūri kad ir į savo rinkimų programą. Gal ir ji paseno per dešimtmetį?“ – stebėjosi jis.
DP kelia klausimą, kada turėsime dujų terminalą ir dujų biržą. Tarpininkai, anot jų, kelia dujų kainą, nesukuria jokios pridėtinės vertės.
„Dujos brangsta, šildymas ir elektra – taip pat. Atitinkamai brangsta viskas, ką gaminame. Jei kas nors dujas išgauna, šiuo atveju „Gazpromas“, tai kodėl turime mokėti dar kažkam. Mano žiniomis, „Dujotekana“ perka net ne tiesiai iš „Gazpromo“, o per tarpininką Šveicarijoje. Kodėl turime mokėti už tai, kad kažkas kažkam tiesiog išrašo sąskaitas? Galima būtų sutaupyti 200 mln. litų per keletą metų. Esame už ir pataisą dar patobuliname, atsižvelgiame ir į oponentų išvedžiojimus. Siūloma, kad pataisos galiotų, kol bus įgyvendintas vadinamasis ES trečiasis energetikos paketas ir atsirastų dujų birža. Kol kas ji tiesiog negali veikti, nes pats „Gazpromas“ toje biržoje ir žaistų su savimi. Vieną dieną pigiau parduos „Dujotekanai“, kitą – „Lietuvos dujoms“, o trečią pigiau nusipirks „Achema“ ar dar kas nors“, – šaipėsi V. Gapšys.
Realioje rinkoje šiandien, be „Lietuvos dujų“, veikia tik bendrovė „Dujotekana“, kuri ir neatitiktų DP sumanytų kriterijų. Tiesa, V. Gapšys neigia, kad įstatymas sugalvotas vienai bendrovei eliminuoti. „Šiandien „Dujotekaną“, rytoj įsiregistruos kitą – koks skirtumas? Faktas vienas: kol rinkos santykiai yra tik popieriuje, valstybė gali neprarasti šimtų milijonų už tarpininkavimą, kuriuos praranda, o visa kita yra beprasmė demagogija, – sakė jis „Balsas.lt savaitei“. – Keista ir liūdna, kad valdančioji dauguma kadencijos pradžioje rėkė, bet nieko nedarė, nors DP ir jos lyderis V. Uspaskichas jau nuo 2001 metų siūlė įvairių pataisų, reguliuoti antkainius ir kitus dalykus, susijusių su gamtinių dujų atpiginimu.“
Pasak V. Gapšio, politikai, sėdintys dujų tarpininkų kišenėje, anksčiau priešinosi ir atkakliai gynė dujų tarpininkus. Tiesa, tą patį daro ir dabar, nuolat ieško tam įvairių priežasčių.
„Kad būtų aiškiau, jog taip yra tik Lietuvoje, užduodu klausimą: kodėl Latvijoje, Estijoje, net Lenkijoje nėra nė vieno panašaus tarpininko, kuris būtų nesusietas su dujų gavyba ar transportavimo infrastruktūra? Ogi todėl, kad sąžininga valdžia nenori krauti ant savo šalies žmonių papildomų energetinių sąnaudų. Atsimenu, kai gindamas dujų tarpininkus J. Razma teigė, kad tokios sąlygos įrašytos į sutartį su „Gazpromu“ privatizuojant Lietuvos dujas.
Ar ne pats J. Razma patarė „Dujotekanai“ pirkti dujas ne tiesiai iš „Gazpromo“, o per šveicarų kompaniją, kad gautų dvigubą pelną iš to paties produkto? Net jei ir buvo sąlyga, kad „Dujotekana“ turėtų išskirtines teises tiekti dujas į Lietuvą, tai jas jau seniai pažeidė „Gazpromas“. Dabar dujos tiekiamos per du tarpininkus, – svarstė V. Gapšys. – Kaip DP pirmininko pavaduotojas noriu priminti mūsų lyderio V. Uspaskicho pažadą visiems Lietuvos žmonėms atskleisti pavardes ir nuotraukas tų, kas priešinosi gamtinių dujų atpiginimui, kad Lietuvos žmonės pažintų savo „didvyrius“.
Taupyklę į sieną
Energetinės fantazijos stebina ne vien Seimo opoziciją, kurią galima kaltinti kritikuojant „pagal žanrą“. Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas, valdančiosios Liberalų ir Centro frakcijos narys Dainius Budrys laiko energetikos ministro liniją kietakaktiška.
D. Budrys primena, kad TS-LKD ir energetikos ministras Arvydas Sekmokas plėšė marškinius ir ragino kuo greičiau įgyvendinti ES trečiąjį energetikos paketą, atskiriant gamybą, tiekimą ir pardavimą. „Jau sakiau ir dar kartą pakartosiu: norint pramušti sienoje skylę – reikia bent jau plaktuko, nebent negaila kaktos. Ir tai net ne kakta, o taupyklė su paskutiniais grašiais, kurie yra ne A. Sekmoko, o dujų vartotojų, mokesčių mokėtojų. Su ja dabar ta siena paskubomis ir daužoma. Tik neaišku, kas pirma suduš, nors galima nuspėti. Kodėl neturime plaktuko? Ogi todėl, kad dar neperkirpome suskystintų dujų terminalo statybos pradžios kaspinėlio“, – priminė D. Budrys.
Ne tik Ekonomikos komiteto pirmininkas prisimena A. Sekmoko pažadus, kad skubiai įgyvendinant ES trečiąjį energetikos paketą, bus lengviau išsiderėti geresnę kainą iš „Gazpromo“. Nuolat atkreipiamas dėmesys, kad Lietuva moka daugiau už Latviją ir Vokietiją, kurios vartojimo apimtys yra nepalyginamos, tad ir pats kainų lyginimas beprasmis.
Reikėtų pridurti, kad nuolatinės ašaros dėl politiškai motyvuotos Rusijos skriaudos, kurią neva patiriame lyginant su latviais, nėra prasmingos. Pirma, Latvija turi ne skaidrėse nupieštą suskystintų dujų terminalą, o realiai veikiančią gamtinių dujų saugyklą. Latvijos buitiniai vartotojai žiemą naudoja požeminėje dujų saugykloje Latvijoje kitais metų laikais sukauptas brangesnes gamtines dujas. Todėl importuojamų dujų kainos sumažėjimo įtaka Latvijos buitinių vartotojų kainoms įvertinama tik einamųjų metų pabaigoje.
Antra, „Gazpromas“ turi gerokai didesnį akcijų paketą bendrovėje „Latvijas Gaze“ nei „Lietuvos dujose“. Tad geresnė infrastruktūra leidžia latviams lanksčiau formuoti savo kainodarą ir mėnesiais visai nemokėti už dujas, tačiau „Gazpromas“ per „Latvijas Gaze“ pelno dalybas taip pat pasiima savo dalį.
Politinis antkainis
Kitaip sakant, nuolat kaltinant „Gazpromą“ politikavimu, nors šis kaip monopolininkas elgiasi įprastai, Lietuvos valdžia pati kursto aistras politinio pobūdžio pareiškimais ir, kaip sako liaudis, mėgina įbauginti ežį nuogu užpakaliu.
Minėto terminalo statybų pradžios kaspinėlio dar nėra, tačiau TS-LKD politikai jau dirba virtualiais virtualiosios dujų biržos tarpininkais, intensyviai pluša kurpdami skubaus dujų gamybos, tiekimo ir perdavimo atskyrimo formalumus. Atrodo, šventai tikima, kad iš to paties vamzdžio, kuris vis dar vienintelis, tekančias dujas galima atpiginti paragrafais ir instrukcijomis ir dėl tikėtinų nesėkmių kaltę suversti „Gazpromo“ klastai. Viešai išsiplūdus ant „Gazpromo“, einama į derybas ir reikalaujama, kad klastūnas taptų humanistu ir užmokėtų už tai, ką suryja Lietuvoje pašventinti ir toliau čia toleruojami tarpininkai. Tada pasiskundžiama Briuseliui ir viešai džiūgaujama, kada neva to skundo pagrindu teisėsauga iškrečia „Gazpromą“ ir susijusių bendrovių būstines daugelyje ES šalių.
Dujos nuo to netampa pigesnės ir toliau aiškinama, kad tai oponentų paspęstos politinės pinklės. Garsusis terminalas oficialiai turi būti atidarytas po trijų šildymo sezonų. Iki tol laiko reikia stoiškai ištverti „patriotinių“ iššūkių padarinius vartotojams bei ūkiui. Įstrigę energetiniai projektai ne tik laiko Lietuvą ant „Gazpromo“ adatos, nors su kompanija esą kovojama. Lietuvos valdžia noriai moka oficialią „drožlę“ „Dujotekanai“ už vadinamąjį stogą ir didvyriškai mėgina nupjauti ąžuolą su nagų dilde, už šią pramogą versdama mokėti piliečius.
Tik faktai:
Iš TS-LKD oficialių šūkių 2008 metų Seimo rinkimuose:
„Sieksime Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete atlikto Valstybės saugumo departamento (VSD) problemų tyrimo išvadų įgyvendinimo, taip pat VSD parengtų pažymų apie galimus valstybės tarnautojų, pareigūnų korupcinius ryšius su Rusijos dujų tarpininkais pateikimo Seimui bei visuomenei“.
„Ignalinos atominės elektrinės uždarymas ir pavėluotas naujos jėgainės įvedimas taptų našta šalies ekonomikai. Vėluojant prisijungti prie vakarų elektros tinklų, išliktų pavojus stabiliam energijos tiekimui ir sistemos ekonomiškumui. Nesukaupus gamtinių dujų atsargų ir nediversifikavus jų tiekimo, išliks pavojus dujų ūkio stabilumui.“
„Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija 2011-ųjų rugsėjį siūlė Energetikos ministerijai įsteigti valstybinę įmonę gamtinėms dujoms importuoti į Lietuvą ir panaikinti licencijas dabartiniams importuotojams“.
