Seime įregistruotame Vartojimo kredito įstatymo projekte, be kita ko, siūloma Lietuvos bankui pavesti kontroliuoti, kaip išduodamos vartojimo ir greitosios paskolos, nes Vartotojų teisių tarnyba, parlamentarų įsitikinimu, neturi galimybių tinkamai prižiūrėti kredito davėjų, juo labiau atlikti prevencinį darbą.
Projekte siūloma, kad centrinis bankas licencijuotų kreditus teikiančias įmones ar tarpininkus ir jų sąrašą skelbtų viešai. Taip pat siūloma įpareigoti banką skelbti duomenis apie sustabdytas ar anuliuotas licencijas, nustatoma ginčų sprendimo tvarka.
Portalo balsas.lt kalbinti ekspertai nurodė, kad Lietuvos banko vaidmuo – kontroliuoti indėlius ir finansų institucijas, o vartojimo kreditų kontrolė neatitinka tiesioginių centrinio banko funkcijų.
Reikia įstatymo
Valstybinės Vartotojų teisių gynimo tarnybos atstovas Vitas Jonas Ūsas nekomentuoja kritikos, tačiau atkreipia dėmesį, kad vartojimo kreditų bendrovių veikla šiuo metu teisiškai nereglamentuojama.
„Ne tiek svarbu, kas prižiūrės to įstatymo vykdymą, svarbu, kad tas įstatymas būtų priimtas ir pradėtų funkcionuoti,“ - sako V. J. Ūsas ir priduria, kad tarnyba tegali padėti tarpininkaujant ir siekiant geranoriško sprendimo tarp skolininko ir kreditoriaus.
Pasak pareigūno, dažnai pavyksta susitarti dėl palankesnių grąžinimo sąlygų, ilgesnio mokėjimų laikotarpio ar mažesnių delspinigių.
Lapkričio pabaigoje Seimo komitetuose prasidėjo Vartojimo kreditų įstatymo nuostatų svarstymas ir analizė. Kol kas nežinoma, kada teisės aktas bus suderintas galutinai ir pateiktas balsavimui.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys, Krikščionių frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis apgailestavo, kad šiuo metu parlamente įstatymo projekto svarstymą užgožia ateinančių metų biudžeto tvirtinimas.
„Yra daugybė žmonių, nukentėjusių per tuos greituosius kreditus. Ne paslaptis, kad ne visi iki galo perskaito tas sutartis, todėl būtina nustatyti vartojimo kreditų suteikimo teisinį reglamentavimą,“ - tvirtino V. Žiemelis.
Neaiškios sąlygos
Argumentus, kad kreditų davėjai nepateikia klientams išsamios informacijos apie skolinimosi sąlygas ir taip užkrauna papildomus įsipareigojimus, atmetė Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos prezidentė Kristina Nemaniūtė. Ji tvirtino, kad asociacijos įmonės sąžiningai pateikia visą informaciją.
„Tokio pobūdžio oponento argumentai tik dar kartą parodo, jog jis nėra analizavęs vartojimo kreditų rinkos, nėra susipažinęs su joje veikiančių subjektų veikla bei paslaugų teikimo sąlygomis, o disponuoja populistiniais, tačiau niekuo nepagrįstais bei tikrovės neatitinkančiais argumentais ir siekia įtvirtinti reguliavimą, kuris iš Lietuvos išstums mokesčių mokėtojus ir privers vartotojus skolintis kaimyninėse šalyse, kur jų vartojimo kreditų sutartys bus sudaromos net ne jų gimtąja kalba,“ - teigia K. Nemaniūtė.
