Parlamentinį tyrimą apie 2009–2010 metų krizę atliekantis Seimo biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį apklausė nuo 2011 m. Lietuvos bankui vadovaujantį Vitą Vasiliauską. Tiesa, krizės laikotarpiu Lietuvos bankui vadovavo Reinoldijus Šarkinas.
Paskolas dalino it bandeles
Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas V. Vasiliausko teiravosi, ar Lietuvos bankas tinkamai vykdė stambiųjų komercinių bankų priežiūrą 2005–2008 metais. Lietuvos banko vadovas pastebėjo, kad tuo metu kredito plėtra buvo didžiulė, bet netvari.
„Kredito plėtra nebuvo paremta atsargiais, konservatyviais finansavimo šaltiniais. Ji buvo grįsta paskolomis iš motininių įmonių. <...> Iš šios dienos pozicijų žiūrint, iš dabartinių kredito plėtros perspektyvų, kai tai auga 8 proc. per metus, akivaizdu, kad ta plėtra buvo netvari. Atitinkamai, bankai tikrai elgėsi neatsakingai“, – komiteto posėdyje kalbėjo V. Vasiliauskas.
Anot Lietuvos banko vadovo, jam ėmus vadovauti Centriniam bankui, krizės pamokos jau buvo išmoktos, todėl ir priimtos atsakingo skolinimosi nuostatos.
Nuo 2011-ųjų lapkričio įsigaliojusios pirmosios atsakingo skolinimo nuostatos numatė, kad paskolos ir įkeisto turto santykis negali būti didesnis kaip 85 proc. jo vertės. Griežtesni reikalavimai numatyti antram ir paskesniems kreditams, suteikiamiems tam pačiam gavėjui arba ne Europos ekonominėje erdvėje esančiam nekilnojamajam turtui įsigyti.
Taip pat buvo įtvirtinta, kad maksimalus paskolos grąžinimo ir palūkanų įmoka turi būti iki 40 proc. žmogaus mėnesio pajamų, o maksimali paskolos trukmė – iki 40 metų. Be to, bankai privalo išsamiau ir atsakingiau informuoti klientus apie galimas rizikas.
„Aš manau, kad situacija bankų sektoriuje, kredito kranelio sustabdymas buvo pasekmė tarptautinės finansų krizės, eksporto rinkų užsidarymo, neatsakingų veiksmų biudžeto politikoje. Centrinis bankas, kaip reguliuotojas, be jokios abejonės, prisidėjo. Tuomet paskolų teikimas buvo kaip bandelių pardavimas – paprastas procesas. Šie faktoriai prisidėjo, kad pasekmės dar pagilėjo“, – teigė Lietuvos banko vadovas.
Tiesa, V. Vasiliauskas pabrėžia, kad ekonominę krizę Lietuvoje iššaukė ne bankų teikiami kreditai, jie tik prisidėjo. Anot Lietuvos banko vadovo, ekonominės krizės priežastys yra tarptautinės, palietusios daugelį pasaulio šalių.
Krizės rizika mažesnė
Paklaustas, ar valiutų skirtumas tarp Lietuvos ir Skandinavijos, kuriai priklauso dauguma šalies bankų, gali kelti riziką kitai krizei, V. Vasiliauskas pažymėjo, kad šiuo metu bankai finansuojasi visai kitaip nei iki krizės.
„Visą laiką yra rizika, kada turime santykius tarp nacionalinės valiutos ir užsienio valiutos, tai faktas. Tuo metu, kada nacionalinė valiuta buvo litas, paskolų portfelis buvo nemenkas eurais. Nepaisant fiksuoto euro ir lito kurso rizika egzistavo. Manau, kad pagrindinis rizikos šaltinis buvo, kaip bankai finansavosi – iš motinų [motininių bankų – aut. past.] Žiūrint iš šios dienos perspektyvų, finansavimasis yra gerokai pasikeitęs, pagrindinis finansavimas vyksta iš vietinių įmonių“, – teigė V. Vasiliauskas.
Išvados – pavasarį
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas atlieka parlamentinį tyrimą, nagrinėjantį 2009–2010 metų finansų krizę. Tyrimui vadovauja komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas. Tyrimą atliekančiai komisijai jau liudijo Finansų ministerijos Finansų politikos departamento vyresnysis patarėjas Ričardas Kasperavičius, ekspremjeras Gediminas Kirkilas, tuometinis finansų ministras Rimantas Šadžius, buvęs Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius.
Pokalbiui taip pat ketinama kviesti 2008-2012 m. premjero pareigas ėjusį Andrių Kubilių, buvusią finansų ministrę Ingridą Šimonytę, „Swedbank“ ekonomistą Nerijų Mačiulį, buvusį SEB banko prezidento patarėją Gitaną Nausėdą, taip pat šių bankų vadovus.
Vėlyvą rudenį arba ankstyvą pavasarį komiteto nariai ketina keliauti į Švedijos Centrinį banką ir šalies Finansų inspekciją. Savo išvadas komisija ketina pateikti Seimo pavasario sesijoje kitąmet.
