Briuselyje pirmadienio popietę įvyko pirmasis konsultacijų dėl Lietuvos įstojimo į NATO raundas, kuriame Lietuvos diplomatai ir gynybos atstovai formaliai patvirtino pritarimą Aljanso kolektyvinės gynybos principams.
"Šios dienos derybų svarbiausias rezultatas - mūsų "taip" NATO kolektyvinei gynybai, muškietininkų principui "vienas už visus ir visi už vieną", - BNS korespondentui pirmadienį sakė Derybų dėl Lietuvos stojimo į NATO delegacijos vadovo pavaduotojas, Krašto apsaugos ministerijos sekretorius Povilas Malakauskas.
Kaip BNS pasakojo derybų delegacijos vadovas Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Giedrius Čekuolis, pirmajame posėdyje buvo suderinti politinis ir karinis įstojimo į Aljanso aspektai, susiję su Lietuvos pritarimu kertinio NATO dokumento -Vašingtono sutarties - nuostatoms, NATO viršūnių susitikimų Madride (1997 m.), Vašingtone (1999 m.) ir Prahoje (2002 m.) deklaracijoms.
Anot G.Čekuolio, be kita ko, patvirtintas įsipareigojimas spręsti tarptautinius disputus taikiu keliu. NATO derybininkai, kuriems vadovavo NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Gunteris Altenburgas, palankiai sutiko Lietuvos politinių partijų įsipareigojimą iki 2004 metų skirti krašto apsaugos sistemai 2 proc. bendrojo vidaus produkto, ūkio reformas, Lietuvos aktyvų dalyvavimą tarptautinėse taikos operacijose, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos, Europos Tarybos veikloje.
Pasak P.Malakausko, karinėje srityje pabrėžta, jog Lietuva privalo plėtoti savo gynybos pajėgumus tokiu būdu, kad šalies kariuomenė įsilietų į Aljanso kolektyvinę gynybą.Praėjusį penktadienį Briuselyje vykusiose karinėse konsultacijose, pasak P.Malakausko, NATO atstovai pritarė Lietuvos pagal Aljanso ekspertų rekomendacijas parengtam kariuomenės plėtros planui.
Karinėje srityje Lietuva įsipareigojo suteikti Aljansui savo kariuomenės batalioną bei tam tikrų specializuotų pajėgų - karo medikų, inžinierių ir kitų specialistų, štabų karininkų.
Brigados "Geležinis vilkas" Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas jau parengtas pagal NATO nuolatinės parengties reikalavimus.
Lapkričio 21 dieną vykusiame NATO šalių vadovų susitikime Prahoje Lietuva drauge su kitomis šešiomis Vidurio ir Rytų Europos šalimis pakviesta pradėti stojimo į Aljansą derybas.
NATO patvirtintame derybų tvarkaraštyje dar vienas Lietuvos ir Aljanso derybininkų susitikimas numatytas sausio 23 dieną. Pasak G.Čekuolio, šiame raunde bus derinami teisiniai, saugumo ir finansiniai Lietuvos narystės NATO aspektai.
Be to, vasario pabaigoje arba kovo pradžioje įvyks visų 19-os Aljanso valstybių ir Lietuvos atstovų susitikimas.
Derybas planuojama baigti 2003 metų kovo pabaigoje pasirašant stojimo protokolus. Po to prasidės jų ratifikavimo procesas NATO valstybių narių parlamentuose bei Vašingtono sutarties ratifikavimas Lietuvoje.
Protokoluose bus fiksuojami konkretūs ir detalūs Lietuvos įsipareigojimai karinėje, saugumo ir politikos srityse.
Maždaug per du mėnesius tikimasi šių dokumentų ratifikacijos pradžios NATO šalių parlamentuose.
Ratifikavimo visų devyniolikos NATO šalių parlamentuose bei galiausiai Lietuvos Seime tikimasi iki 2004-ųjų metų gegužės, kai turėtų įvykti kitas Aljanso viršūnių susitikimas. Jame bus paskelbta apie pakviestųjų šalių tapimą visaverčiais Aljanso nariais.
BNS
