giedrius čekuolis

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą dėl Renato Norkaus skyrimo Lietuvos Respublikos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Rusijos Federacijoje. Naujasis ambasadorius darbą Maskvoje pradės nuo sausio 17 dienos. Prieš paskyrimą į Rusiją R. Norkus ėjo Lietuvos nuolatinio atstovo prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pareigas.

Lietuvoje laukiamas Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy artimiausią savaitę joje apsilankyti veikiausiai neplanuoja - tokia viešnagė oficialioje N.Sarkozy darbotvarkėje nenumatyta.

Seimo marginalo Petro Gražulio iniciatyvos spausti prezidentą Valdą Adamkų, kad šis kuo greičiau teiktų kandidatą į Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovus, žlugo.Seimas ketvirtadienį socialdemokratų frakcijos prašymu rezoliucijos priėmime padarė pertrauką iki kito posėdžio.Tačiau iki kito posėdžio P.Gražulio inicijuota rezoliucija nebeteks prasmės - ja prezidentas raginamas iki vasario 10 pateikti kandidatą į VSD vadovus, tuo tarpu artimiausias Seimo posėdis vyks jau pavasarį.

Seime - prezidentą Valdą Adamkų kandidatą į Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo postą skubinantis rezoliucijos projektas.Redakcinės grupės parengtame projekte Seimui siūloma paraginti prezidentą "nedelsiant patenkinti Arvydo Pociaus atsistatydinimo pareiškimą ir atleisti SSRS KGB rezervo karininką, laikinai einantį Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus pareigas A.Pocių iš užimamų pareigų".Taip pat prezidentas raginamas iki vasario 10 dienos teikti Seimui tvirtinti kandi...

Prezidentas Valdas Adamkus teigia intensyviai ieškantis naujojo valstybės saugumo vadovo, tačiau pripažįsta, kad dabartinėje situacijoje nėra daug norinčiųjų dirbti šiame poste.Pirmadienį Klaipėdoje vykusiame susitikime su regioninės žiniasklaidos atstovais prezidentas sakė, kad sekmadienį beveik iki vidurnakčio vedė pokalbius dėl kandidatų į Valstybės saugumo vadovus.Prezidento teigimu, jis ieško žmogaus, kuris turėtų pasitikėjimą, būtų kompetentingas ir nesugriautų departamento įvaizdžio.

Prezidentas Valdas Adamkus teigia, kad kandidato vadovauti Valstybės saugumo departamentui (VSD) paieškos truks tiek, kiek prireiks, kad būtų parinktas šioms pareigoms tinkamas ir valdžios grandžių paramą turintis asmuo. Tai V.Adamkus ketvirtadienį sakė žurnalistams Kaune, kur valstybės vadovui įteiktos miesto garbės piliečio regalijos. "Tai nėra laiko klausimas, reikia parinkti tinkamą asmenį, kuris galėtų užsitikrinti Seimo ir Vyriausybės paramą ir mokėtų tvarkytis departamente.

Pamainą parlamento pasitikėjimą praradusiam dabartiniam Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovui ketinama surasti pavasarį, teigia prezidento patarėjas."Paieškos vyksta. Laikas čia nėra esminis elementas, esminis elementas - tinkama figūra. Žinoma, paieška netruks iki prezidento kadencijos pabaigos. Tikriausiai pavasarį bus surastas toks kandidatas.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo paieškas lydi spėlionės ir gandai. Pasak dienraščio "Lietuvos rytas", politikos užkulisiuose jau seniai minima Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovo Povilo Malakausko pavardė. Tačiau jei prezidentas tvirtai laikysis nuostatos ieškoti asmens, kuris neturėtų jokių ryšių su partijomis, P.Malakauskas į VSD vadovo postą gali netikti, mat anksčiau jis priklauso Tėvynės sąjungai.

Užsienio reikalų ministerijoje (URM) planuojama vadovybės struktūros reforma - netrukus šioje ministerijoje turėtų rastis nauja pareigybė - politikos direktorius, rašo dienraštis "Lietuvos žinios". UR ministras Antanas Valionis dienraščiui patvirtino, kad apie struktūrinę vadovybės reformą galvojama. Ministras tikino, kad politikos direktoriaus pareigybė labai reikalinga, tačiau sakė kol kas nenorįs plačiau apie tai kalbėti. "Jūs viską netrukus sužinosite oficialiai", - sakė ministras.

Plačiai išreklamuota prezidento patarėjo Alvydo Medalinsko kelionė į Iraką greičiausiai išvis neįvyks, nes šiuo metu Iraką valdančios įtakingos pasaulio valstybės leido suprasti, jog tokia kelionė bent artimiausiu metu neturi jokios prasmės. Be to, kaip trečiadienį rašo dienraštis "Kauno diena", kelionė gana brangiai atsieitų Lietuvos biudžetui.

Lietuva nekeis savo nuostatos ir nesutiks suteikti Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kariams išskirtinio statuso Tarptautiniame baudžiamajame teisme, ketvirtadienį (07.24) po susitikimo su Lietuvoje viešinčiu JAV gynybos sekretoriaus pavaduotoju Dovu S. Zakheimu patikino Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Giedrius Čekuolis. "Mūsų pozicija išlieka - mums tai nėra žaidimas. Mes vertinam Tarptautinį baudžiamąjį teismą", - “Eltai” sakė G. Čekuolis.

JAV sprendimas sustabdyti karinę paramą Lietuvai neturės esminio poveikio abiejų šalių draugiškiems santykiams, teigia Lietuvos diplomatas ir politologas. "Šis sprendimais jokiais būdais neturės neigiamos įtakos JAV ir Lietuvos santykiams. Šis sprendimas buvo nulemtas ginčų tarp JAV ir Europos Sąjungos (ES), kurie buvo pakelti į aukštesnę gaidą, nei dera", - BNS trečiadienį (07.02) sakė Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Giedrius Čekuolis.

Maskva pareiškė pasipiktinimą Vilniaus planais priimti Lietuvoje NATO karines bazes, jei to reikalaus šalies nacionalinis saugumas ir Aljanso interesai.

Siūlymu padirbėti Irake susidomėjo vos dvylika žmonių, o sostinės bendrovė, gavusi realų kvietimą atstatyti karo nualintą kraštą, greičiausiai nebesiųs ten savo darbuotojų, rašo dienaštis "Kauno diena". Dienraščio duomenimis, pasibaigus sėkmingai karinei operacijai, kelios dešimtys įmonių išreiškė norą dirbti Irake, tačiau, pasvėrę finansinę naudą ir rizikingas darbo sąlygas, tokios minties atsisako ir realių pasiūlymų gavusios bendrovės.

JAV Senatas ketvirtadienį (05.08) visais balsais pritarė septynių naujų narių, tarp jų - ir Lietuvos, priėmimui į NATO. Už tai, kad būtų ratifikuoti Lietuvos, Latvijos, Estijos, Slovakijos, Slovėnijos, Bulgarijos ir Rumunijos prisijungimo prie NATO protokolai, balsavo 96 senatoriai, prieš - nė vieno. Iš viso Senate yra 100 narių. 1998 metų rugpjūtį, JAV Senate balsuojant dėl Lenkijos, Čekijos ir Vengrijos prisijungimo prie Aljanso ratifikavimo, už tai balsavo 80, prieš - 19 narių.

Kanada tapo pirmąja NATO valstybe, ratifikavusia Lietuvos ir dar šešių Rytų, Vidurio ir Pietų Europos valstybių prisijungimo prie Aljanso protokolus. URM sekretorius Giedrius Čekuolis, kuris yra vyriausiasis Lietuvos integracijos į NATO koordinatorius, pasveikino praėjusį penktadienį (03.28) priimtą Kanados vyriausybės sprendimą, reikšdamas viltį, kad Kanados pavyzdžiu netrukus paseks ir kitos Aljanso narės.

Lietuva deklaruoja politinę paramą Jungtinėms Amerikos Valstijoms galimuose karo veiksmuose prieš Iraką, tačiau lietuviai į karines operacijas siunčiami nebus. Lietuva žada prisidėti humanitarine pagalba. Tokią Lietuvos poziciją patvirtino pirmadienį (03.17) Prezidentūroje posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT), susirinkusi pirmą kartą prezidentu tapus Rolandui Paksui.

Giliausią per kelis dešimtmečius NATO krizę išprovokavusios Prancūzija ir Belgija domėjosi galimybe trečiadienį surengti savo užsienio reikalų ministrų vizitą Lietuvoje, kuri remia JAV poziciją bręstant tarptautinės koalicijos ginkluotam konfliktui su Iraku.

Ketvirtadienį Briuselyje įvyks antrasis ir paskutinis oficialus derybų su NATO susitikimas. Jame bus svarstomi su būsimąja Lietuvos naryste Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje susiję išteklių, teisės ir saugumo klausimai. Lietuvos derybų dėl narystės NATO delegacijai vadovauja Užsienio reikalų ministerijos sekretorius, vyriausiasis Lietuvos integracijos į NATO koordinatorius Giedrius Čekuolis.

Trečiadienį (01.22) Prezidentūroje surengti tradicija tapę kasmetiniai pietūs, į kuriuos Prezidentas Valdas Adamkus pakviečia Europos Sąjungos (ES) ir NATO valstybių ambasadorius. Darbo pietuose dalyvavo kelios dešimtys diplomatų, taip pat užsienio reikalų ministras Antanas Valionis ir Užsienio reikalų ministerijos sekretorius, vyriausiasis Lietuvos integracijos į NATO koordinatorius Giedrius Čekuolis.

Briuselyje pirmadienio popietę įvyko pirmasis konsultacijų dėl Lietuvos įstojimo į NATO raundas, kuriame Lietuvos diplomatai ir gynybos atstovai formaliai patvirtino pritarimą Aljanso kolektyvinės gynybos principams.

Pirmadienį (01.13) Briuselyje prasidėjo pirmasis oficialus Lietuvos ir NATO derybininkų susitikimas, kuriame tariamasi dėl Lietuvos prisijungimo prie steigiamosios NATO sutarties, pasirašytos 1949 metais Vašingtone. NATO būstinėje pradėti svarstyti politiniai ir kariniai Lietuvos pasirengimo narystei NATO klausimai. Su būsimąja naryste susijusius išteklių, teisės ir paslapčių apsaugos klausimus ketinama aptarti po dešimties dienų įvyksiančiame antrajame derybininkų susitikime.