JAV sprendimas sustabdyti karinę paramą Lietuvai neturės esminio poveikio abiejų šalių draugiškiems santykiams, teigia Lietuvos diplomatas ir politologas.
"Šis sprendimais jokiais būdais neturės neigiamos įtakos JAV ir Lietuvos santykiams. Šis sprendimas buvo nulemtas ginčų tarp JAV ir Europos Sąjungos (ES), kurie buvo pakelti į aukštesnę gaidą, nei dera", - BNS trečiadienį (07.02) sakė Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Giedrius Čekuolis.
Jungtinės Valstijos antradienį sustabdė karinę paramą Lietuvai bei penkioms būsimosioms NATO narėms ir Kolumbijai, nes jos nepasižadėjo neišduoti amerikiečių karių Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT).
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Raimundas Lopata taip pat teigė, kad amerikiečių sprendimas neigiamai nepaveiks Lietuvos ir JAV santykių.
"Manau, kad Lietuva, kaip ir kitos Vidurio Europos valstybės, puikiai supranta, ką reiškia amerikietiškasis veiksnys ir JAV buvimas Europos kontinente. Iš Lietuvos ir kitų būsimųjų NATO valstybių pusės vargu ar bus galima prognozuoti, kad štai toks sprendimas padeda nykti proamerikietiškumui", - BNS teigė R. Lopata.
Politologo teigimu, JAV puikiai suvokia, kad Vidurio Europos valstybės yra proamerikietiškai nusiteikusios ir daugeliu atvejų palaiko JAV vykdomą tarptautinę politiką, skirtingai nei senosios ES šalys narės, kurios neretai linkusios oponuoti amerikiečiams.
"Vis dėlto Donaldo Rumsfeldo (JAV gynybos sekretoriaus - BNS) žodžiai apie naująją ir senąją Europą nėra šiaip paleisti emocijų pagauto žmogaus. Tai iš tikrųjų pakankamai fundamentalūs dalykai ir jie veikia", - pabrėžė R. Lopata.
Komentuodamas JAV sprendimą dėl karinės pagalbos nutraukimo, G. Čekuolis atkreipė dėmesį į tai, kad "sprendimo praktinė reikšmė - labai minimali", nes Lietuvos ir JAV dvišalės karinės pagalbos bendradarbiavimo sutartys buvo pasirašytos iki liepos 1 dienos, kai įsigaliojo Amerikos sprendimas sustabdyti karinės pagalbos tiekimą.
Todėl G. Čekuolio teigimu, sprendimas stabdyti pagalbą nebus taikomas iki liepos pradžios pasirašytai sutarčiai.
Šiemet JAV parama, siekianti 12 mln. JAV dolerių (36 mln. litų), bus panaudota Lietuvos kariuomenės transporto priemonių atnaujinimui, kitiems projektams.
Pagal Užsienio ginkluotųjų pajėgų finansavimo, Tarptautinio karių mokymo ir kitas programas Lietuva iš JAV per 1997-2002 metus gavo apie 50 milijonų dolerių. Šie pinigai buvo panaudoti kuriant bendrą Baltijos šalių oro erdvės kontrolės sistemą, Baltijos taikdarių batalioną, rengiant pratybas, keliant karininkų kvalifikaciją ir kitiems projektams finansuoti.Be to, URM sekretorius G. Čekuolis nurodė, kad Lietuva nedramatizuoja minėto JAV sprendimo, nes Jungtinės Tautos priėmė rezoliuciją, kuria metams atidėjo TBT mechanizmo veikimą.
"Manome, kad per tą laiką JAV ir ES dialogas bus tęsimas ir bus rasti visiems priimtini sprendimai", - sakė G. Čekuolis.
Tuo tarpu R. Lopata nurodė, kad JAV sprendimas šešioms būsimoms NATO narėms sustabdyti karinės pagalbos tiekimą negali būti siejamas tik su šių valstybių atsisakymu neišduoti amerikiečių karių TBT.
Pasak R. Lopatos, nors amerikiečiams labai svarbus TBT klausimas, vis dėlto į JAV karinės pagalbos Lietuvai sustabdymą reikėtų žvelgti per šalies tapimo tikrąją NATO nare prizmę.
"Tampant NATO valstybe nare, ginklų užpirkimas vyksta visai pagal kitą schemą", - sakė R. Lopata.
Panašios nuomonės laikosi ir G. Čekuolis, kuris nurodė, jog JAV karinės pagalbos sustabdymo klausimas bus išspręstas, "kai Lietuva taps visateise Aljanso nare".
"2004 metų gegužę šalis tampa NATO nare ir tie apribojimai mums neturėtų būti taikomi", - pabrėžė G. Čekuolis.
Komentuodamas amerikiečių sprendimą, Lietuvos krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius antradienį BNS sakė, jog "Lietuva viliasi, kad šis JAV sprendimas nėra galutinis ir pavyks surasti palankų Lietuvai sprendimą".
Ministro teigimu, tarp galimų sprendimų galima paminėti praėjusią savaitę keturių Kongreso narių pasiūlytą įstatymo pataisą, kad padėtų pakviestoms į NATO valstybėms išsaugoti JAV finansinę paramą karinėms pajėgoms.
Jungtinės Valstijos, griežtai prieštaravusios tribunolo steigimui, būgštauja, kad TBT gali tapti politiškai motyvuotų bylų prieš jos piliečius kalve.
Remiantis JAV teisės aktais, šalys, kurios remia TBT, bet nėra su JAV pasirašiusios dvišalio susitarimo dėl amerikiečių neišdavimo TBT, nuo liepos 1 dienos netenka visos JAV karinės paramos, jei prezidentas joms nepadarė specialios išimties.
Tokias išimtis G. W. Bushas padarė tik 22 šalims, į kurių sąrašą neįtrauktos Kolumbija, Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Slovakija ir Slovėnija.
Lietuva drauge su dar šešiomis į NATO stojančiomis šalimis, kurios taip pat yra ir būsimos ES narės, nepaisydamos JAV pozicijos nusprendė pasekti 15 šalių bloko pavyzdžiu ir paremti prieštaringai vertinamą tarptautinį karo nusikaltimų teismą.
Pasak JAV pareigūnų, šalys, ratifikavusios sutartį dėl TBT įkūrimo ir neįtrauktos į 22 šalių, kurioms JAV prezidentas padarė išimtį, sąrašą, neteks finansinės paramos karinėms pajėgoms.
TBT pradėjo darbą praėjusiųjų metų liepos 1 dieną, kai įsigaliojo vadinamasis Romos statutas. TBT uždavinys - teisti asmenis, atsakingus už genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karinius nusikaltimus, padarytus bet kurioje pasaulio šalyje po 2002 metų liepos 1 dienos.
Romos statutą pasirašė 139 valstybės, daugiau kaip 70 jų šią sutartį jau ratifikavo. Statuto nepasirašė tik Indija, Pakistanas, Indonezija, Irakas, Kinija ir Pakistanas.
Lietuvos, Latvijos, Estijos, Slovėnijos, Slovakijos, Bulgarijos ir Rumunijos stojimo į NATO protokolus JAV Kongresas ratifikavo šiemet gegužės 8 dieną, tačiau tikrosiomis narėmis jos taps kitą pavasarį, kai stojimo dokumentus ratifikuos visos Aljanso šalys.
BNS
