2011 m. surašymo metu paaiškėjo, jog Lietuvoje gyvena 154 tautybių gyventojai.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, didžiausią gyventojų dalį sudarė lietuviai - 84,2 proc., lenkai - 6,6 proc., rusai - 5,8 proc. ir baltarusiai - 1,2 proc. (2001 m. lietuviai sudarė 83,4, lenkai - 6,7, rusai - 6,3, baltarusiai - 1,2 proc.).
Praėjusiais metais Lietuvoje gyveno 108 valstybių pilietybę turintys žmonės. Lietuvos Respublikos piliečiai sudarė 99,3 proc. visų šalies gyventojų.
Dauguma (99,8 proc.) šalies gyventojų nurodė turintys vieną pilietybę, 4,1 tūkst. - dvi pilietybes.
Pirmą kartą Lietuvos gyventojų surašymų istorijoje galėję nurodyti dvi gimtąsias kalbas, šia galimybe pasinaudojo tik 0,6 proc. (17,2 tūkst.) gyventojų, dažniausiai - lietuvių ir rusų, lietuvių ir lenkų, rusų ir lenkų kalbas.
Vieną gimtąją kalbą nurodė 99,4 proc. gyventojų, iš jų 85,4 proc. kaip gimtąją nurodė lietuvių kalbą.
2011 m. surašymo duomenimis, 41,6 proc. (1 mln. 265,8 tūkst.) gyventojų, be gimtosios kalbos, mokėjo vieną užsienio kalbą, dažniausiai - rusų, anglų, lietuvių, vokiečių ir lenkų.
Kas trečias gyventojas (2001 m. - kas ketvirtas) nurodė, kad moka dvi užsienio kalbas, daugiausia - rusų ir anglų, rusų ir lenkų, anglų ir vokiečių. Kad moka tris užsienio kalbas, nurodė 6,6 proc. gyventojų (2001 m. - 5 proc.), o keturias ar daugiau - 1,3 proc. (2001 m. - 0,8 proc.).
