Pašnekovų teigimu, pandemija buvo tinkamiausias laikas pasidalinti veidą ar kūną – žmonės dirbo iš namų, nešiojo kaukes, o savo santaupas vietoje kelionių ir pramogų galėjo skirti operacijoms.
Jie pažymi, kad prie plastinių operacijų bumo labai prisidėjo ir pasikeitęs požiūris – žmonės grožio procedūrų nebelaiko tuštybės muge ar turtuolių užsiėmimu, drįsta apie tai viešai kalbėti ir diskutuoti.
Operacijoms Lietuvoje atvyksta ir iš Australijos
„Clinicus Klaipėda“ įkūrėjas ir bendrasavininkas, plastikos chirurgas, Lietuvos plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos draugijos vadovas dr. Rokas Bagdonas pasakoja, kad karjerą pradėjo 2004 m., o tuo metu operacijos dažniausiai būdavo rekonstrukcinės, prisiuvami pirštai, žmonės buvo gelbėjami nuo nudegimų.
Jis pastebi, kad plastinių operacijų, kaip estetinės medicinos srities, paklausa pastarąjį dešimtmetį nuolat augo.
R. Bagdono teigimu, Lietuvoje dirbantys gydytojai itin vertinami ir užsienyje gyvenančių pacientų, kurie atranda mūsų šalį kaip medicinos turistai.
Pasiryžti operacijoms paskatino pandemija
Anot R. Bagdono, estetinės chirurgijos operacijų paklausa nemažėjo ir pandeminiu laikotarpiu, nes dėl apribojimų kelionėms žmonės buvo linkę labiau rūpintis savimi: „Kaip pasakoja pacientės, nuotolinis darbas, virtualūs susitikimai privertė į save žiūrėti kompiuterio ekrane ir labiau nei bet kada kritiškai vertinti savo akių zonos būklę, atsiradusias raukšleles.“
Pašnekovas sako, kad tuo metu nutrūko pacientų srautas iš užsienio, tačiau padidėjo paklausa vietoje: į kliniką grįždavo esami pacientai su pageidavimu koreguoti kitą veido ar kūno vietą ar net įgyvendinti kompleksinius pokyčius.
Jis paaiškina, kad kompleksinių operacijų metu koreguojamos bent dvi kūno sritys, dažniausiai – krūtys ir pilvas, jos dažnai atliekamos moterims po nėštumo.
Plastikos chirurgas tikina, kad tokia kompleksinė operacija leidžia greičiau pasiekti pageidaujamo rezultato, nereikia organizmo apkrauti kelis kartus atliekamomis narkozėmis, reikia tik vieno reabilitacinio laikotarpio.
Tai, pasak jo, atvirkščiai, nei, pavyzdžiui, dvi atskiros krūtinės ir prasiskyrusių pilvo raumenų operacijos.
Sprendžia ir psichologines, ir sveikatos problemas
„Gijos Klinikų“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Mantas Sakalauskas įsitikinęs, kad plastinė chirurgija – tai ne tik žmogaus išvaizdos gražinimas, bet ir psichologinės būsenos, gyvenimo kokybės gerinimas.
„Po korekcinių operacijų žmonės ima labiau savimi pasitikėti, drąsiau siekia savo svajonių tiek darbiniame, tiek asmeniniame gyvenime.
Taip pat estetine chirurgija sprendžiamos ir sveikatos problemos, pavyzdžiui, krūtų mažinimas pirmiausia sprendžia sveikatos problemas, nes leidžia pašalinti nugaros ir pečių skausmus, šutimą po krūtimis, liemenėlės įspaudų ženklus“, – priduria pašnekovas.
Jis pastebi, kad per pastarąjį dešimtmetį plastinės operacijos vis populiarėjo, tapo nebe tabu, žmonės išdrįso atvirai apie tai kalbėti.
Šias paslaugas įperka vis daugiau žmonių
Tą pažymi ir plastikos chirurgas dr. Saulius Vikšraitis: „Galbūt edukacijos pagalba žmonės iš arčiau pažino plastinę chirurgiją ir nusimetė mitų skraistę, kad šios operacijos – tik „tuštybės mugė“, todėl išdrįsta kalbėti, dalintis patirtimi, domėtis ir diskutuoti.“
Jo teigimu, pandemijos metu bendras operacijų skaičius išaugo apie 20 proc. o tai, pasako jo, yra labai daug. Tačiau jis priduria, kad plastinių operacijų paklausos augimas fiksuotas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
„Žmonės, negalėdami leisti pinigų pramogoms, santaupas skyrė buities ir sveikatos gerinimui“, – nurodo plastikos chirurgas.
O M. Sakalauskas atkreipia dėmesį, kad svarbus ir ekonominis aspektas: jeigu anksčiau plastinės operacijos buvo prabanga, daugeliui žmonių neįperkama paslauga, tai dabar sparčiai daugėja žmonių, kurių finansinės galimybės leidžia galvoti apie plastinę operaciją.
20–30 proc. ilgesnė laukiančiųjų eilė
„Sugihara“ klinikos plastikos chirurgas dr. Darius Radzevičius pasakoja, kad po Nepriklausomybės atgavimo sparčiai plėtėsi estetinė medicina, daugėjo grožio klinikų. Plastinės operacijos tapo gerokai prieinamesnės praktiškai visiems socialiniams sluoksniams.
„Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad pandemijos laikotarpiu žymiai padaugėjo veido plastinių operacijų dėl visiškai praktinių priežasčių – nors pati operacija nėra ilga, po operacijos būna patinimų.
Pandeminiu laikotarpiu tą buvo labai lengva maskuoti – daugelis dirbo nuotoliu, dėvėjo kaukes. Kadangi buvo ribojamos veiklos ir galimybė keliauti, tai tapo puikia galimybe skirti laiko ir finansų norimiems išvaizdos pokyčiams įgyvendinti“, – įsitikinęs pašnekovas.
Anot D. Radzevičiaus, nusakyti operacijų paklausą – gana sudėtinga, nes yra tam tikras kiekis, kiek operacijų chirurgas gali atlikti per dieną ar savaitę.
„Sakyčiau, kad operacijų skaičius per savaitę išliko toks pats, tačiau eilė joms laukti tapo 20–30 proc. ilgesnė“, – nurodo plastikos chirurgas.
166,7 proc. daugiau krūtų didinimo operacijų
„Northway“ medicinos centrų rinkodaros ir pardavimų direktorės Rimos Vaisietienės pateiktais duomenimis, Lietuvoje staigiausiai išpopuliarėjo krūtų didinimas implantais.
2019 m. palyginti su 2018 m., krūtų didinimo operacijų padaugėjo net 166,7 proc. Dvigubai (51,4 proc.) padaugėjo pilvo plastinių operacijų, šiek tiek mažiau (40,9 proc.) – nosies operacijų.
2019 m. palyginti su 2020 m. krūtų didinimo operacijų skaičius išvis nepakito, tačiau net 80,6 proc. padaugėjo nosies operacijų ir 57,9 proc. – riebalų nusiurbimų.
O 2021 m. 66,1 proc. padažnėjo pilvo plastinės operacijos ir dar 70,8 proc. padaugėjo riebalų nusiurbimo procedūrų. Per visus trejus metus mažiausiai kito viršutinių akių vokų operacijos paklausa – vos 33,3 proc.
R. Vaisietienė priduria, kad nuo 2018 m. plastinių operacijų kainos Vilniuje padidėjo iki 15 proc.
Lietuviai nelinkę didintis sėdmenų
M. Sakalauskas pastebi, kad gana retai yra išsakomi norai sėdmenų didinimui implantais, sėdmenų pakėlimui, šlaunų, nugaros ar lytinių lūpų plastikai ir varpos didinimui.
O R. Bagdonas įsitikinęs, kad rečiausiai pacientai renkasi tokias plastines operacijas, kurios neatitinka mūsų šalyje ar Europoje vyraujančių grožio standartų.
„Pavyzdžiui, sėdmenų didinimas implantais – labai populiari operacija Lotynų Amerikoje, tačiau lietuvių anatomija ir estetinis suvokimas yra kitoks. Daugelis nori atrodyti jaunatviškai, džiaugtis lieknu, sportišku, proporcingu kūno siluetu“, – komentuoja plastikos chirurgas.
Panašiai sako ir R. Vaisietienė. Jos teigimu, Lietuvoje rečiausiai renkasi blauzdų ir sėdmenų implantų įdėjimo operacijas:
„Dėl blauzdų – renkasi ne dėl grožio, o dėl anatominio kūno sudėjimo ypatumų, todėl tokių pacientų būna retai. Sėdmenų nesididina taip, kaip Brazilijoje, nes, matomai, kitos nacionalinės mados.“
Ne visos operacijos Lietuvoje įmanomos
S. Vikšraitis pamini, kad žmonės rečiausiai renkasi tas operacijas, kurių operuoti nesiima jaunieji plastikos chirurgai.
Anot jo, žmonės vertina laiką – jis tampa svarbus siekiant karjeros, planuojant poilsio ir darbo ritmą, organizuojant vaikų priežiūrą ir buitį.
Chirurgas atkreipia dėmesį, kad taip pat saugomasi neperžengti saugios operacijos ribų: bendrinės saugios operacijos ribos – ne ilgiau kaip 6 val.
Jis neslepia, kad yra tam tikrų ypač spec. operacijų, kurios dėl per mažo gyventojų skaičiaus tiesiog neturi paklausos. O maža paklausa, mažas atliekamų operacijų skaičius neužaugina kompetencijų:
„Tarkime, šuns apkandžiotos berniuko ausytės – Lietuvoje negalėjome jų atstatyti, nes nesusiformavusios ausies patologija itin reta Lietuvoje ir mes neturime galimybės mokytis šios rekonstrukcinės ausies atstatymo operacijos.
Vaikas vyko į Vokietiją, kur klinikoje, specializuotoje šioje srityje, buvo sėkmingai atlikta ausies rekonstrukcinė operacija.“
S. Vikšraitis pažymi, kad viena yra turėti teorinių žinių, kita – turėti pakankamai patirties ir praktikos.
