Rugpjūčio 7 d. būtent tokį įstatymų projektą įregistravo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Pagal šį projektą, Žurnalisto pažeminimas, reiškiamas raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu, užtrauktų piniginę baudą nuo 50, iki 300 eurų.
V. Čmilytė-Nielsen tikina, kad kitaip nei valstybės politikų, pareigūnų ar tarnautojų atveju, šiuo metu žurnalistų garbės ir orumo nesaugo jokia speciali ANK norma.
„Praktikoje tokios veikos, kai pažeminami žurnalisto garbė ir orumas, dažniausiai kvalifikuojamos kaip nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas. Nors ganėtinai akivaizdu, kad atitinkamomis ANK nuostatomis saugoma tik viešoji tvarka, bet ne ypač valstybei svarbias visuomenines funkcijas atliekantys asmenys. Todėl jiems valstybė turėtų suteikti tinkamą teisinę apsaugą“, – nurodo V. Čmilytė-Nielsen.
Numatoma, kad tokių administracinių nusižengimų tyrimą atliktų ir administracinių nusižengimų protokolus surašytų žurnalistų etikos inspektorius.
Sulaukė kritikos
Diskusijos apie papildomą žurnalistų apsaugą nuo persekiojimo bei smurto tęsiasi jau kurį laiką – jas paskatino 2021 m. rugpjūtį prie Seimo vykusios riaušės. Jų metu vietoje dirbusiems žurnalistams teko susidurti ne tik su verbaliniais įžeidimais, bet ir sviedžiamais akmenimis.
Vis dėlto, ne visi žurnalistai teigiamai vertina Seimo pirmininkės pasiūlymą. Štai žurnalistas Šarūnas Černiauskas feisbuke rašė, jog įstatymo projekto nepalaiko. Anot žurnalisto, toks įstatymų projektas žurnalistams sukurtų privilegijas, kurių kitų profesijų atstovai neturi.
„Sakyčiau, wow, bet man asmeniškai tai nepatinka. Visi reguliariai gaunam įvairiausių įžeidimų, bet su tokiais personažais galima tvarkytis ir savarankiškai, ir be atskiro punkto kodekse. O čia bandoma sukurt dalyką, kuris mums klijuoja kažkokios privilegijuotos visuomenės grupės etiketę. Bet čia tik mano nuomonė“, – rašė Š. Černiauskas.
Panašiai šio įstatymų projekto naudingumu abejojo ir žurnalistas Vytenis Miškinis. Anot jo, ne tik žurnalistai darbo metu su įžeidimais, tad yra gana keista išskirti būtent žurnalistus.
„Įdomu, kur nors pasaulyje yra toks dalykas, ar čia visiškai nauja idėja? Kad ir kaip bebūtų, čia absoliuti nesąmonė
Jei jau taip, siūlyčiau visą klientų aptarnavimo sektorių įtraukt, jie juk irgi darbe su įžeidimais susiduria“, – feisbuke rašė V. Miškinis.
Lietuvos žurnalistų sąjunga įstatymų projektą palaiko
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius naujienų portalui tv3.lt teigė, jog organizacija šį pasiūlymą palaiko. Tiesa, siūlo porą pakeitimų.
Jo teigimu, pirmiausiai reikėtų pabrėžti, jog įstatymo nuostatos turėtų būti susijusios ir taikomos tik žurnalisto profesinės veiklos arba statuso pagrindu. Tokiu būdu būtų galima užtikrinti, kad įstatymas galiotų tik sprendžiant su profesine praktika susijusius konfliktus.
„Gali būti, kad jie (žurnalistai – ELTA) turės situacijas, kur bus nesutarimai su kokiu kitu žmogumi, įžeidinėjimai, ar dar kas nors, bet tai nebus susiję su žurnalistika“, – pabrėžė D. Radzevičius.
Antroji LŽS išskiriama problema – aiškus įstatymo laikymąsi prižiūrinčių institucijų įvardijimas. D. Radzevičiaus teigimu, tai turėtų būti administracinius sprendimus priimančios institucijos.
„Ne žurnalistų etikos inspektorius, greičiausiai – bendros teisinės institucijos, kurios priiminėja sprendimus tokius administracinius, o vėliau ten teismuose galima skųst ar pernagrinėt, tai greičiausiai policija turėtų nagrinėti tokius“, – sakė jis.
D. Radzevičiaus teigimu, žurnalistų saugumo klausimas, Europos lygmeniu keliamas jau kone dešimtmetį, Lietuvoje itin išryškėjo riaušių prie Seimo metu, kai žiniasklaidos atstovai buvo stumdomi, į juos buvo mėtomi buteliai ir akmenys, gadinama technika.
Anot jo, įtakos tokioms visuomenės nuotaikoms turi diskusijos politiškai ir socialiai jautriomis temomis. Tai fiksuodami žurnalistai dažnai tampa taikiniu.
„Ir kovidas tą parodė, ir kiti konfliktai politikos jautriomis temomis, pradedant šeimos politika, baigiant medicininiais reikalais ir taip toliau“, – kalbėjo D. Radzevičius.
Jo teigimu, panašios tendencijos pastebimos ir kitose šalyse, ypač tarp moterų žurnalisčių.
„Atskiros studijos yra apie tai, kad ypač moterys žurnalistės patiria (patyčias – ELTA) žinutėmis, sms‘ais, per programėles. Įvairiausiom formom, iš tikrųjų, ne tik gąsdina, baugina, bet ir įžeidinėja ir visai kitaip persekioja žurnalistą už jo profesinę veiklą“, – dėstė LŽS pirmininkas.
Žurnalistų profesionalų asociacija laikosi kitokios pozicijos
Kiek kitokios pozicijos laikosi Žurnalistų profesionalų asociacija. Asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė naujienų portalui tv3.lt teigė, jog žurnalistus svarbu apsaugoti ne nuo verbalinių įžeidimų, nuo grasinimų susidoroti ir realių fizinių grėsmių.
„Manau, kad svarbu žurnalistus apsaugoti ne nuo įžeidimų, bet užtikrinti žurnalistų saugumą tiek apsaugant žurnalistus nuo grasinimų ir žinoma, nuo fizinių grėsmių, kai žurnalistams bandoma ir pasitelkiant jėgą trukdyti dirbti savo darbą, ką matėme prieš kelis metus riaušių metu. Būtent apie tokią žurnalistų apsaugą pasisako ir dauguma Europos Sąjungos šalių“, – pateiktame atsakyme teigia asociacijos pirmininkė.
B. Davidonytė taip pat patvirtino, jog asociacija šios pataisos neinicijavo ir nepalaiko.
„Ne, tikrai neinicijavome tokių pataisų, esame kalbėję ne kartą įvairiose diskusijos ir formatuose apie žurnalistų apsaugą, bet kaip ir minėjau, apsaugą ne nuo įžeidinėjimų“, – komentavo B. Davidonytė.
Be to, asociacijos pirmininkei neteko girdėti apie panašius įstatymus kitose valstybėse – anot B. Davidonytės, Europos Sąjungos direktyvose pabrėžiama žurnalistų apsauga nuo grasinimų ir kitų fizinių grėsmių, o ne orumo žeminimo.
„Dėl panašių įstatymų, kur būtų kalbama apie žurnalistų įžeidinėjimą kitose šalyse nežinau. Europos Sąjunga dabar priėmė direktyvą, siekiančią padidinti žurnalistų saugumą, bet kaip suprantu, direktyvoje bent pirmiausiai kalbama ne apie įžeidinėjimus, o apie įvairias grėsmes“, – teigė asociacijos pirmininkė.
