.jpg)
Internete pradėjo plisti naujas, galimai pinigus sąskaitoje galintis apsaugoti, būdas.
Gudrumo ar naivumo viršūnė?
Socialinių tinklų galios skleidžiant informaciją – neįmanoma nepastebėti. Vos pasidalinus įdomia, aktualia žinia ir pakvietus ja dalintis, galima sulaukti šimtų ir tūkstančių vartotojų reakcijų. Būtent dėl to pareigūnai ir komunikacijos specialistai ragina atidžiai vertinti informacijos turinį, kurį pamatote. Ypač tokią informaciją, kuri gali paliesti tiesiogiai asmeninius duomenis ar turtą. Galbūt jau ir jums teko matyti tokią žemiau pateiktą žinutę.
„Naudinga informacija - Jei jus plėšia prie bankomato. Jei jus bando apiplėšti gaunant pinigus prie bankomato, nesipriešinkite. Paprasčiausiai surinkite savo PIN kodą atbulai. Pavyzdžiu, vietoje 1234 surinkite 4321. Ko pasėkoje, bankomatas slapta praneš policijai ir pateiks pinigus, bet jie bus stipriai suspausti išdavimo įrenginio, lygtai užstrigo.
Ši funkcija yra visuose pasaulio bankomatuose, tačiau ne visi apie ja žino. Papasakokite apie tai visiems savo draugams. Tai gali kada nors labai padėti.“
Iš pirmo žvilgsnio tai skamba kaip svarbi ir, iš tiesų, svarbi bei naudinga informacija, kurios nežinojote ir dabar jau galėsite būti ramesni dėl savo pinigų. Deja, Lietuvoje veikiančių bankų atstovai turi kitą žinią.
Apgavysčių daugėja, grynųjų mažėja
Portalui tv3.lt susiekus su komercinių bankų atstovais paaiškėjo nenuginčijama tiesa – plintanti žinia apie atbulai surinktą PIN kodą ir suveiksiančią apsaugą – gryniausias mitas.
„Norime pabrėžti, jog tai yra klientus klaidinanti informacija. Atbuline seka surinkus savo mokėjimo kortelės PIN kodą joks signalas policijai negali būti nusiųstas, tai yra niekuo nepagrįstas mitas. Jei klientas bankomate surinks savo mokėjimo kortelės PIN kodą atbuline tvarka – bankomatas tai supras kaip neteisingai suvestą PIN kodą, paprašys pakartoti ir suvesti teisingą kodą“, – nurodė „Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius.
Jam antrino ir kitų bankų atstovai, primindami, kad neteisingai suvedus PIN kodą 3 kartus, mokėjimo kortelė bus užblokuota ir klientas nebegalės ja naudotis.
„Tokia informacija apie atvirkščiai suvedamą PIN kodą bankomate yra klaidinga. Patartume klientams visada kritiškai įvertinti tokio pobūdžio žinutes ir nepasikliauti internete sklandančiais gandais.
Įvedus PIN kodą atvirkščiai, kaip ir suklydus įvesti tinkamą kodą, bankomatas nurodytų, jog PIN kodas įvestas klaidingai“, – patvirtino SEB banko atstovė Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė.
„Pasitikslinau informaciją – tai (atbuline tvarka suvesto PIN kodo apsauga,- red. past.) tikrai nėra tiesa. Vienintelis dalykas, ką galima padaryti, kelis kartus neteisingai suvedus savo PIN kodą – tai užblokuoti pačią kortelę.
Bankomatuose yra pakankamai saugumo priemonių, nuo filmavimo iki papildomų apsaugų prie klaviatūros, kurios neleidžia aplinkiniams matyti jūsų įvedamo PIN kodo. Be to, augant elektroniniais kanalais atliekamų operacijų skaičiui, mažėja ir grynųjų pinigų svarba kasdieniniam gyvenime – jau dabar 99 proc. kasdieninių bankinių operacijų atliekama internetu arba telefonu. Atitinkamai mažėja ir pinigų gryninimosi bankomatuose poreikis“, – pabrėžė DNB banko atstovas Valdas Lopeta.
Mokėjimo kortelės blokavimas tris kartus neteisingai įvedus PIN kodą ir yra tam, kad būtų užtikrinama, jog kiti asmenys negalėtų pasinaudoti kliento kortele. Taigi, platinta žinutė buvo dar vienas būdas apgauti žmones. Žinoma, išlieka tikimybė, jog tai gali egzistuoti užsienio bankams priklausančiuose bankomatuose. Kaip bebūtų, Lietuvoje to geriau nebandyti.
Keičiasi lietuvių įpročiai
Jau kaip paminėjo ir vieno iš komercinių bankų atstovas – lietuviai vis mažiau dėmesio skiria gryniesiems pinigams, daugiau atsiskaitydami banko mokėjimo kortelėmis ar naudodamiesi elektronine bankininkyste.
Tai patvirtino ir Lietuvos banko atstovas Mindaugas Milieška, pateikdamas banko turimus duomenis apie grynųjų pinigų ir atsiskaitymo kortelėmis santykį.
„Pasak mūsų mokėjimo specialistų, norint įvertinti grynųjų pinigų paplitimą kaip įvertis gali būti naudojamas santykis, rodantis, kokia dalis mokėjimo kortelės lėšų panaudojama atsiskaitymams prekybos vietose ar internetu (kita dalis pasiimama grynaisiais pinigais bankomatuose).
Be to, lentelėje pateiktas santykis nustatomas pagal operacijų vertę“, – nurodė M. Milieška.
Policijos patarimai gyventojams
Nors policija neturi statistikos apie užpultus ar apiplėštus žmones prie bankomatų, tačiau yra žinomas ne viena dešimtis atvejų kasmet Lietuvoje, kai užpuolami ir apiplėšiami pinigų išsigryninę žmonės, einantys namo.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulis atskleidė, kaip atpažinti įtartinus asmenis ir apsaugoti save bei turtą.
„Iš tiesų žmonės dažniau užpuolami ne prie bankomatų, kur jau visi žino apie įrengtas vaizdo stebėjimo kameras, o kur nors nuošaliau. Dažniausiai tai būna skersgatviai, nuošalios tarpuvartės, laiptinės, įėjimas į namus, liftai.
Kaip ir visiems, rekomenduojame stebėti aplinką ir žmones. Toks įprotis atsiras tik nuolat praktikuojantis, todėl galima treniruotis kasdien: stebėti, kokie žmonės jus supa, kaip elgiasi, bandyti įsidėmėti jų bruožus, manieras.
Visgi, ką tik išsigryninus tam tikrą pinigų sumą, rekomenduojama pinigus dėti ne į piniginę ar rankinę, o į kišenę. Kadangi dažniausiai užpuolikai atima ir pagrobia pinigines, rankines, kuprines. Kitas svarbus momentas, išsigryninę pinigų, neikite tiesiai namo. Užsukite į parduotuvę, kur stebėkite, ar paskui nevaikšto įtartini asmenys. Parduotuvėse taip pat yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, todėl jose liktų užfiksuoti asmenys, galimai vėliau padarę nusikaltimą. Be to, vienu atveju jie nenorės sekti paskui dėl minėtų kamerų, kitu atveju, gali nusibosti jūsų laukti“, – pasakojo policijos pareigūnas.
Atrodo, kad žmonės ne tik mažiau bijo naudotis bankomatais, bet ir neturi tokio didelio poreikio. Vis dėlto, budriems reikia išlikti naudojant bet kurį būdą atsiskaitant savo pinigais. Kadangi pinigai visada išliks svetimą akį traukiančiu masalu.
