Vienose seniausių Europoje sunaikintų žydų kapinių įrengta memorialinė kapinių vietos įamžinimo lenta – dar vienas pagarbos ženklas žydų tautai, atspindintis Vilniaus žydų kapinių svarbą Lietuvos istorijoje. Žydų kapinės Vilniaus centre veikė nuo XVI amžiaus. XVIII a. jos buvo uždarytos, o sovietmečiu sunaikintos.
Atminimo lentos atidengimo ceremonijoje dalyvavęs Premjeras Andrius Kubilius pažymėjo, kad Holokausto metus mininti Lietuva tęsia žydų atminimo įamžinimą.
„Ši diena mums visiems ypač svarbi. Mes susirinkome čia prisiminti ir priminti sau ir ateinančioms kartoms, kad prieš 180 metų čia jau buvo žydų kapinės, svarbios Vilniaus ir viso pasaulio žydų bendruomenei. Čia palaidotas žymiausias Lietuvos žydų religinis autoritetas, išminčius Vilniaus rabinas Gaonas, kiti garsūs Vilniaus žydų religijos, kultūros, mokslo bendruomenės veikėjai ir lyderiai“, – sakė Premjeras.
Ceremonijoje dalyvavusi užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgirytė Liauškienė pažymėjo, kad Vilnius visada garsėjo kaip tolerantiškas miestas, atviras įvairių tautų ir religijų žmonėms, ragino susirinkusius vilniečius ir svečius saugoti šią socialinės darnos tradiciją dabarties pasaulyje.
„Nuo pat miesto įkūrėjo Gedimino laikų Vilnius garsėjo kaip sostinė, atvira visų tautų ir religijų žmonėms, kurie dar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais galėjo nevaržomai skleisti ir puoselėti savo tikėjimą, kultūrą, kalbą“, – sakė A. Skaisgirytė Liauškienė.
Kalbėdama apie Lietuvos žydų vaidmenį mūsų valstybės istorijoje, jų indėlį į Lietuvos ir pasaulio kultūrą, viceministrė pažymėjo, kad visame pasaulyje gyvenantys litvakai, apsilankę Lietuvoje, gali rasti vis daugiau brangių vietų, įaugusių į unikalų Lietuvos kultūros ir istorijos peizažą.
Neseniai Vilniuje atidengta atminimo lenta buvusiam Vilniaus geto kaliniui, pasaulinio garso litvakų poetui Abraomui Suckeveriui. Per pastarąjį Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį sostinėje įamžintas Vilniaus Gaono Elijahu ben Solomono Zalmano, rašytojo ir diplomato Romaino Gary, vieno iš Žydų mokslo instituto Vilniuje (YIVO) kūrėjų – gydytojo Cemacho Šabado, smuikininko Jašos Heifeco, berniukų choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjo Hermano Perelšteino ir kitų iškilių asmenybių atminimas.
„Istorinis Vilniaus centras, įrašytas į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) pasaulio paveldo sąrašą – tai išskirtinis kūrinys, daugelio tautų ir visos žmonijos neįkainojama vertybė, kurią privalome bendrai saugoti ir kuria galime bendrai didžiuotis“, – sakė A.Skaisgirytė Liauškienė.
„Šiais beprotiško skubėjimo laikais retai surandame akimirką, kai galime atsigręžti atgal į miesto istoriją, kuriai galioja vienas žodis – “yra„. Visi žinome, kad žydams nėra buvusių kapinių, jos visada yra. Ir būtent šiandien esame tiek žydų bendruomenei, tiek mums visiems svarbioje vietoje, kuri yra mūsų istorijos dalis. Ir kaip miesto vadovas, sakau, tai tik pirmi žingsniai tvarkant ir įprasminant šią vietą“, – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Pasak Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko pavaduotojos Fainos Kukliansky, dabar yra puiki proga, puiki diena pranešti pasauliui žinią, kad Nepriklausoma Lietuva išsaugojo pagarbą ir supratimą žydų bendruomenei, žydų tautai, gerbia mūsų tautos tradicijas. „Lietuvos žydų bendruomenės vardu dėkoju Lietuvos Vyriausybei, Vilniaus miesto savivaldybei, Amerikos ambasadai ir kitiems, padėjusiems išspręsti šį užsitęsusį ginčą“, – sakė F. Kukliansky.
Po lentos atidengimo ceremonijos dalyviai ir svečiai tylos minute pagerbė čia palaidotus žmones, Žydų kapinių Europoje išsaugojimo komiteto Rabinų tarybos pirmininkas rabinas E. Šlesingeris buvo pakviestas maldai.
Žydų senosioms kapinėms – 180 metų.
Panerių girininkijoje, prie Titnago gatvės, ketvirtadienį buvo pagerbti 1941 m. liepą nacių sušaudyti Vilniaus gyventojai. Trečiadienį Lietuvoje besilankantys edukacinės programos „Uniformuoti liudininkai“ dalyviai, Izraelio kariškių delegacija dalyvavo 1941 m. liepą nacių sušaudytų Vilniaus gyventojų – lenkų ir žydų tautybių asmenų – palaikų perlaidojimo ceremonijoje Titnago gatvėje.
Holokausto aukų atminimui skirtoje ceremonijoje Paneriuose dalyvavo užsienio reikalų viceministrė, Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė. Maldas už mirusiuosius sukalbėjo rabinas E. Šlesingeris ir Vilniaus arkikatedros bazilikos kunigas Robertas Šalaševičius.
