Vilniaus apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl 1991 m. sausio–rugpjūčio mėnesiais tuometinio SSRS VRM Vidaus kariuomenės Vilniaus ypatingosios paskirties milicijos padalinio (OMON) vadovų Boleslavo Makutynovičiaus (Boleslav Makutynovič) ir Vladimiro Razvodovo (Vladimir Razvodov) galimų nusikalstamų veikų. Abu OMON vadai įtariami organizavę jų vadovauto sovietų represinės struktūros padalinio vykdytus nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus prieš Lietuvos Respublikos gyventojus ir juose dalyvavę.
Šiuo metu byloje atliekami veiksmai, susiję su proceso dalyvių teise susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Atsižvelgiant į tai, kad įtariamieji B. Makutynovič ir V. Razvodov yra ne Lietuvos Respublikos piliečiai, jų nėra mūsų šalies teritorijoje, o Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijos atsisakė išduoti šiuos asmenis Lietuvos Respublikai, įtariamaisiais organizavus nusikalstamas veikas – tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 100 str.) ir tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimą, kankinimą ar kitokį nežmonišką elgesį su jais ir jų turto apsaugos pažeidimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 103 str. 1 d.) – jie buvo pripažinti teismo nutartimis. Pagal galiojančias Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas pranešimai apie ikiteisminio tyrimo pabaigą įtariamiesiems bus išsiųsti per kompetentingas Rusijos Federacijos susižinojimo institucijas.
Surašius kaltinamąjį aktą, baudžiamoji byla bus perduota teismui, o kaltinamojo akto nuorašas įtariamiesiems bus išsiųstas per baudžiamojo proceso įstatyme ir tarptautinėse sutartyse numatytas šios šalies susižinojimo institucijas.
2010 m. gruodžio mėnesį įsigaliojo Baudžiamojo proceso kodekso pataisos, sudarančios sąlygas perduoti teismui bylas, kuriose itin pavojingus nusikaltimus padarę užsienio valstybių piliečiai slapstosi nuo teisingumo kitose šalyse ir jie naudojasi ta aplinkybe, kad užsienio valstybė Lietuvai neišduoda įtariamų asmenų. Naujosios pataisos sudaro galimybę tokius įtariamuosius teisti už akių, negalint jų apklausti.
