Medienvabalį atradęs R. Ferenca sako, kad tai nėra jokia sensacija, o eilinis įvykis, nes entomologai naujų vabalų rūšių randa kasmet.
„Mes etnomologai tarpusavyje bendraudami, besidalindami informacija, dirbdami gamtoje kiekvienais metais randame nuo kelių iki keliolikos naujų rūšių Lietuvoje ir jeigu, tai nauja rūšis, nereiškia, kad ji iš kažkur atkeliavo, ji galėjo gyventi čia nuo seno“,– kalbėjo jis.
Medienvabaliai – dideli slapukai
R.Ferenca mano, kad šis vabalas šimtus metų gyveno Lietuvoje, bet mes to nežinojome. Jis gyvena išdžiuvusiose medžių šakose, aukštai medžių lajoje ir ten vystosi du metus, bet iki ten mokslininkai neužlipa ir nemato jo. Todėl šio vabalo aptikimas buvo tiesiog atsitiktinumas, nes jis nusileido ant kamieno. Mokslininkas rado medienvabalį praėjusių metų liepos 1 dieną, o kad tai yra nauja rūšis, paaiškėjo tik šiemet, kuomet buvo tvarkomi duomenys.
„Vabzdžių kiaušinėliai dedami į sausą medieną, išdžiuvusias medžių šakas aukštai medžių lajoje, jos du metus gyvena medienoje, graužia tą medį, daro takus, vystosi, maitinasi, po to virsta lėliuke kažkur medienoje ir po kelių savaičių vasaros metu išlenda į medžio paviršių jau kaip vabalas“,– kalbėjo Vabzdžių skyriaus vedėjas.
Dar galima rasti apie 1500 naujų rūšių
Mokslininkai dar tikisi rasti apie 1500 naujų vabalų rūšių, kurios manoma gyvena Lietuvoje.
„Lietuvoje gyvena kažkur 3500 - 3600 rūšių vabalų, aš nekalbu apie kitus vabzdžius, nes ten kiti specialistai dirba.Dar galime rasti rūšis, kurios gyvena kaimyninėse šalyse, bet Lietuvoje nerastos, bet pagal klimatines gamtines sąlygas jos galėtų čia gyvuoti. Lenkijoje, Latvijoje, Skandinavijoje, Baltarusijoje - tose platumose gyvena dar 1,5 tūkstančio vabalų, kuriuos galime rasti. Tik klausimas, kada jos bus rastos. Kadangi žmonių dirba mažai, o vabzdžių tūkstančiai, todėl viskas vyksta lėtai“,– kalbėjo mokslininkas.
Kaip atrandamos naujos rūšys?
Didžioji dalis vabzdžių – dideli slapukai, jie puikiai maskuojasi, prisitaiko prie aplinkos todėl eiliniai žmonės, nesvarbu kaip atidžiai stengtųsi, jų nepamatys. Egzistuoja eilė aplinkybių, kurios neleis rasti vabzdžių, tarkime, trumpas skraidymo arba aktyvumo laikotarpis. Didžiąją dalį vabalų gyvenimo užima slaptoji fazė, kuomet jie gyvena pasislėpę, todėl jų aptikimas yra atsitiktinumas.
„Žinoma, yra įvairūs metodai taikomi, gaudyklės įvairios, kad juos kaip nors prisivilioti, nes mes, tam tikra prasme gyvename vabzdžių pasaulyje, jų knibžda aplinkui begalės, po kojomis mindome kiekvieną dieną, miške, pievose visur jų pilna, bet didžioji dalis yra smulkūs, 2 – 4 mm dydžio ar mažesni, todėl juos vien tik pamatyti jau yra puse darbo, o toliau nustatyti, kas jis toks, čia jau laboratorijoje per tam tikras metodikas žiūrime“,– kalbėjo D. Ferenca.
Invazinės rūšys
Invazinės rūšys į Lietuvą pakliūna dviem būdais: su žmonių pagalba arba pačios.
Dalis rūšių į Lietuvą patenka su žmonių pagalba bei maisto produktų prekyba.
„Karantino tarnybos stebi, kad karantininės rūšys, kurios kelia grėsmę, patekusios iš kitų kraštų nepatektų čia. Visa tai yra bandoma kontroliuoti, bet aišku yra labai sudėtinga. Esu matęs, kaip pietinis ugniukas, toks drugys, kuris ir miltuose, ir kruopose gyvena, prekybos centruose skraido, tai yra invazinė rūšis atvežta su maisto produktais, grūdais miltais“,– kalbėjo jis.
Kita dalis plinta savaime.
„Dabar vyksta klimato pokyčiai,seka visa eilė pakankamai šiltų žiemų, ilgas ruduo, todėl tos klimatinės sąlygos nėra pas mus labai atšiaurios. Pernai pas mus labai daug buvo rasta maldininkų. Tai labai plačiai pasaulyje paplitusi rūšis“,– kalbėjo D. Ferenca.
