Iš viso šiemet Lietuvoje EE susirgo septyni asmenys nuo 35 iki 73 m. amžiaus. Užsikrėtusiųjų yra Vilniaus, Utenos, Švenčionių, Varėnos, Kauno rajonuose, Palangoje. Pernai didžiausias sergamumas EE registruotas Utenos apskrityje. Pernai EE Lietuvoje susirgo 384 asmenys, 2 iš jų mirė, Laimo liga susirgo 2293 asmenys. Nors sergamumas erkių platinamomis ligomis pernai buvo mažesnis nei užpernai (2017 m.), manoma, dėl erkėms nepalankių klimatinių sąlygų – itin sausos vasaros, vis dar išlieka didelis – 13,7 atv./ 100 tūkst. gyventojų. Sergamumas erkių platinamomis ligomis Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje.
Erkinis encefalitas – arboviruso sukeliama liga – klasikinė gamtinė židininė infekcija. Erkinio encefalito virusas sukelia virusinę centrinės nervų sistemos ligą, kuri plačiai paplitusi Rytų Europoje ir Azijoje. Šios ligos virusą platina Ixodes genties erkės (I. ricinus, I. persulcatus) kraujo siurbimo metu.
Žmonės gali užsikrėsti ir per nepasterizuotą, infekuotą erkinio encefalito virusu (EEV) ožkų ar karvių pieną, tačiau tokie atvejai yra reti. Virinant pieną EEV žūsta per 2 min., veikiant 70 ºC temperatūrai – per 5 minutes.
Iksodinės erkės, kurios yra pagrindinis šių ligų platintojos, paplitusios Europoje ir visoje Lietuvos teritorijoje. EE ir LL liga užsikrečiama visuose administraciniuose rajonuose. Nors efektyviausia apsaugos nuo EE priemonė – skiepai, nuo LL vakcinos nėra, todėl labai svarbu tinkamai elgtis, t.y. laikytis visų individualių apsaugos priemonių, naudoti repelentus.
Erkinio encefalito sukėlėjai nuolat cirkuliuoja gamtoje – virusai persistuoja stuburinių (daugiausia graužikų) ir voragyvių (erkių) organizmuose. Erkių organizme virusas randamas seilių laikose bei seilėse.
Didelis erkinio encefalito virusų paplitimas yra Baltijos šalyse, Čekijoje, Slovakijoje, Suomijoje, rytinėje Švedijos pakrantėje, Pietinėje Vokietijoje.
