Perversmas Egipte ir įsibėgėjęs atostogų sezonas nekeičia lietuvių keliavimo įpročių. Populiariausios kelionių kryptys išlieka Turkija ir Egiptas, bet vis dažniau Lietuvos piliečiai iš naujo atranda ir Pietryčių Aziją. Vis dėlto atostogos turistams gali apkarsti, jei jie atidžiai neišnagrinės pasirašomų sutarčių sąlygų.
Keliauja ir daugiau, ir toliau
Lietuvių keliavimo tendencijos nesikeičia jau ne vienus metus. Šalies piliečiai važiuoja ten, kur daug saulės. Spalį–kovą lietuviai paprastai ilsisi šiltuose kraštuose. Didžiausių dešimties kelionių organizatorių duomenimis, 2012 m. daugiausia mūsų šalies piliečių keliavo į Turkiją (41,7 tūkst.), Egiptą (17,9 tūkst.), Graikiją (14,8 tūkst.), Ispaniją (12,4 tūkst.) ir Italiją (10,8 tūkst.). Tačiau per vienus metus sparčiausiai keliautojų srautas mažėjo į jau pamėgtas šalis – Egiptą (beveik 25 proc.) ir Turkiją (beveik 18 proc.). „Egiptas ilgą laiką buvo labai populiarus, bet dabar jaučiamas keliautojų srauto sumažėjimas“, – neramumų paliestą maršrutą apibūdino Lietuvos turizmo asociacijos (LTA) prezidentė Danutė Mažeikaitė. Dalį keliautojų srauto nuo šalių turizmo lyderių paviliojo Graikijos salos, Sicilija (Italija), Ispanijai priklausančios kurortinės salos – Tenerifė ir Maljorka. Dažniau lietuviai aplanko ir tolimesnius kraštus – Indiją, Tailandą, Vietnamą.
Lietuvio poilsiautojo paveikslas nesikeičia. Dėl didelio noro daug ir skaniai pavalgyti bei vartoti alkoholio mūsų šalies piliečiai neretai laikomi atvykėliais iš Rusijos. „Blyški oda, kartais nekultūringas elgesys ir pasenusi informacija uždeda tam tikrą etiketę. Naujos žinios ne taip greitai pasiekia Turkiją arba Egiptą, bet reikia nuolat įrodinėti, jog esame ES valstybė ir ilgainiui požiūris pasikeis“, – svarstė D.Mažeikaitė. Kelionių agentūrų ir kitų kelionių organizatorių paslaugomis naudojasi apie 11 proc. lietuvių, vykstančių į užsienį. Pernai į užsienį keliavo 1,7 mln. lietuvių turistų – 12 proc. daugiau nei 2011 m.
Išpuolių Egipte nebuvo
Per pastarąją savaitę įtampa Egipte pasiekė apogėjų. Šalyje įvyko karinis perversmas. Užsienio reikalų ministerija rekomenduoja susilaikyti nuo nebūtinų kelionių į tam tikras Egipto dalis. „Neramumų kyla įvairiose Egipto vietose, tačiau kurortuose ramu, turistų saugumui pavojaus nėra“, – ramino „Novaturo“ rinkodaros projektų vadovė Ieva Dorelaitienė. Pasak jos, „Novaturas“ glaudžiai bendradarbiauja su partneriais Egipte bei „Novaturo“ atstovybėmis, kurios operatyviai informuoja turistus apie bet kokius pokyčius.
„Jokių išpuolių prieš mūsų turistus Egipte nebuvo, tačiau saugumui užtikrinti laikinai sustabdytos ekskursijos į Kairą ir Luksorą, – pridūrė I.Dorelaitienė. – Turistų saugumu niekada nerizikuotume, todėl jei situacija Egipte tapus grėsminga, imtumės atitinkamų veiksmų, kad pasiūlytume klientams juos tenkinančių sprendimų.“
„Tez Tour“ rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė taip pat sakė, kad nuolat palaikomas ryšys su Egipto kurortuose esančiais „Tez Tour“ biurais. „Jie Egipte teikia visą reikalingą informaciją turistams ir patvirtina, kad turistų iš Lietuvos lankomuose kurortuose padėtis rami ir saugi“, – tvirtino ji. Šiuo metu nerekomenduojama vykti į Kairą, todėl „Tez Tour“ laikinai sustabdė ekskursijas į šį miestą. Nors lietuviai nėra iš bailiųjų, dėl neramumų Egipte šiemet lietuvių turistų skaičius čia gali sumažėti apie 10 proc.
Sunku atgauti pasitikėjimą
Valstybinio turizmo departamento (VTD) atstovė Gerda Butkuvienė pripažino, kad Lietuvos piliečiai neretai lieka nepatenkinti kelionėmis, kurias įsigyja iš oficialių kelionių organizatorių ir agentūrų. 2012 m. departamentas sulaukė 52 turistų skundų dėl netinkamai, jų nuomone, organizuotų turistinių kelionių (10 proc. daugiau nei 2011 m.).
Nemažai keliautojų iki šiol prisimena kelionių agentūros „Solex Travel“ istoriją. Net atsidūrusi ant bankroto slenksčio, „Solex Travel“ pardavinėjo keliones. Liko dešimtys apgautų klientų, o įmonės vadovas pasislėpė su tūkstantinėmis skolomis. „Valstybinis turizmo departamentas nuolat atkreipia dėmesį į paties vartotojo budrumą: kiekvienas žmogus, ketinantis įsigyti organizuotą turistinę kelionę, turi būti atidus ir pasidomėti savo, kaip vartotojo, teisėmis“, – aiškino VTD atstovė G.Butkuvienė.
Didieji kelionių organizatoriai pripažįsta, kad po skandalingų atvejų visam turizmo sektoriui metama dėmė. „Lietuvos turizmo rinka praeityje jau yra išgyvenusi skaudžių išbandymų, kurie parodė, kad pasėti nepasitikėjimą labai lengva, o jį susigrąžinti pavyksta per ilgą laiką ir tik nedaugeliui“, – pasakojo I.Aukštuolytė.
Individualios ekskursijos dukart pigesnės
Specialistai įvardija ir kitokius Lietuvos piliečių keliavimo ypatumus bei tendencijas. Pavyzdžiui, išvykę į Egitą ar Turkiją lietuviai vis dažniau vietoje organizuojamas ekskursijas perka ne per savo kelionių organizatorių, o tiesiogiai iš ekskursijas organizuojančių asmenų. Taip panardyti Raudonojoje jūroje arba nuvykti į šventyklas Egipte galima sumokėjus net dvigubai pigiau, nei siūlo keliautoją į šalį atskraidinusi agentūra. „Žinoma, tokie mėginimai sutaupyti atima tam tikrą pajamų dalį iš oficialaus kelionės organizatoriaus, nes vietoje sumokėjęs už ekskursiją keliautojas išties sutaupo, – pripažino LTA prezidentė D.Mažeikaitė. – Vis dėlto tada turistas prisiima asmeninę riziką. Jei jis apsinuodys arba susižalos, jokia draudimo kompanija jam neapmokės gydymo.“
D.Mažeikaitės teigimu, dėl vietoje rengiamų ekskursijų kelionių organizatoriai atsirenka patikimiausius partnerius, kurie veikia legaliai ir prisiima atsakomybę už turistus. „Pavyzdžiui, Ispanijoje kelionių agentūros jau seniai susitaikė su tuo, kad ekskursijas inidvidualiai organizuoja kai kurie asmenys, nes tiki, kad po tam tikro laiko dėl nekokybiškų paslaugų klientai vėl atsisuks į didžiuosius kelionių organizatorius“, –pabrėžė ji. Ispanijoje esą skundų dėl individaualių ekskursijų organizavimo sparčiai daugėja.
Sicilijoje – ne tik mafija
LTA vadovė D.Mažeikaitė pasakojo, kad dabar itin išpopuliarėjo kelionės į Siciliją. Deja, lietuviai, pasirinkę naują kelionių kryptį, jau patyrė Italijos piliečių nesąžiningumą. „Labai dažnai būna, kai lietuvis išsinuomoja iš vietos gyventojų ar nuomos punktuose automobilį, bet jam grįžus po ekskursijos saloje nuomotojas įžvelgia įbrėžimą ir reikalauja sumokėti baudą“, – sakė ji. Taip siciliečiai, nuomojantys senus automobilius, mėgina prasimanyti pinigų iš patiklių turistų. „Sulaukėme ne vieno pagalbos skambučio. Dažniausiai tokie turistai į Siciliją būna išvykę padedant tarptautinėms negirdėtoms įmonėms“, – pridūrė LTA prezidentė.
Kadangi Sicilijoje retas italas moka anglų kalbą, spręsdami konfliktus lietuviai būna priversti samdyti vertėjus. Oficialūs kelionių organizatoriai kruopščiai atrenka partnerius ekskursijoms, rengia specialius turus po populiariausių turistinių maršrutų viešbučius, įvertina juos ir pagal kainą, ir pagal kokybę. „Vieni viešbučiai įtraukiami į katalogus, kiti atmetami. Tai sumažina nekokybiško poilsio riziką“, – pasakojo D.Mažeikaitė.
Nutrūktgalviai rizikuoja gyvybe
Pastaraisias metais tarp Lietuvos piliečių populiarėja kelionės, į kurias jie leidžiasi savarankiškai. Specialistai įsitikinę, kad, siekdami sutaupyti arba pasirinkti netradicinius maršrutus, tokie keliautojai labai rizikuoja. „Norėčiau išskirti dvi žmonių kategorijas. Tai savotiški nutrūktgalviai, besirenkantys gana pavojingas vietas, ir keliautojai, siekiantys ir sutaupyti, ir pamatyti daugiau, nei siūlo kelionių organizatoriai, nors vyksta į tas pačias labiausiai turistų pamėgtas šalis“, – pasakojo LTA prezidentė D.Mažeikaitė. Pasak jos, savarankiškai keliaujantieji po Lietuvą arba kaimynines šalis gal per daug ir nerizikuoja, bet rinkdamiesi keliones į tolimas šalis prisiima asmeninę riziką. „Niekas už tokį savarankiškai keliaujantį turistą neprisiims atsakomybės“, – konstatavo D.Mažeikaitė.
Visai nesenas atvejis, kai birželio 22 d. teroristų grupuotės „Tehrik-i-Taliban Pakistan“ smogikai Pakistane nužudė 10 alpinistų, tarp kurių buvo ir lietuvis Ernestas Markšaitis, rodo, kaip stipriai rizikuojama. Netgi Užsienio reikalų ministerijoje labai retai registruojasi piliečiai, pranešdami apie savarankiškas keliones, todėl apie jų buvimo vietą konsuliniai skyriai neretai nieko nežino. „Kelionė nėra šiaip sau kelionė. Keliaudamas žmogus patenka į visiškai kitokią kultūrinę, socialinę, politinę apklinką, todėl rizika išties padidėja“, – įspėjo D.Mažeikaitė.
VL žurnalistas Gediminas Stanišauskas
