Veiksnių, lemiančių šalies gyventojų algų didėjimą, pasak ekspertų, yra ne vienas. Kaip tv3.lt naujienų portalui sakė „Luminor“ banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė, darbo užmokestis Lietuvoje kyla sparčiausiais tempais nuo prieškrizinių laikų.
„Tą lemia tiek struktūriniai veiksniai – besitęsianti emigracija ir nuo darbo rinkos stipriai atsiliekanti švietimo sistema užprogramavo chronišką darbo jėgos kvalifikacijų neatitikimą darbdavių poreikiams.
Visgi, ypatingai įtakos tam turi cikliniai veiksniai. Ekonomikos ciklo pakilimo fazėje verslo įmonės investuoja į plėtrą, didina apyvartas, stengiasi atsiriekti kuo didesnę rinkos dalį ir šiems tikslams pasiekti reikalingas vis didesnis darbuotojų skaičius. Dėl šių priežasčių jie priversti sparčiai kelti atlyginimą“, – nurodė I. Genytė-Pikčienė.
Tuo metu tarptautinės konsultacijų bendrovės „Korn Ferry Hay Group“ Paslaugų ir produktų padalinio vadovas Šiaurės Europos šalių regione Eligijus Kajieta pabrėžia, kad sparčiausias atlyginimų augimo laikotarpis yra pastarieji 3 metai. Per juos algos rinkoje vidutiniškai pakilo 17 proc.
Tai, pasak E. Kajietos, lėmė gera ekonominė situacija: įmonės uždirba, jaučiasi užtikrintai dėl gaunamų užsakymų, rinkos potencialo, kas ir leidžia vykdyti plėtrą, auginti įmones. Jis taip pat priduria, kad Lietuva sparčiausiai Europoje augina ir savo bendrąjį vidaus produktą (BVP).
Didesnių algų sulauks ne visi
„Luminor“ analitikė akcentuoja, kad nors minėti struktūriniai ir cikliniai veiksniai lemia darbo užmokesčio augimą, nereiškia, kad jis kyla visiems.
„Problema ta, kad rinkos dėsniai veikia ten, kur darbo rinka efektyvi – traukos centruose, dideliuose miestuose, kur ryški tiek darbuotojų, tiek darbdavių konkurencija.
Mažesniuose miesteliuose, kaimo vietovėse, ar net atskirose specifinėse verslo šakose darbdavių nėra daug, o darbuotojai sėslūs, nuolankūs, prisitaikantys, bijantys pokyčių, ar vengiantys pakovoti. Tad yra verslų, kurie naudojasi tam tikrų specialistų segmente pertekliumi, ar minėtomis žmonių savybėmis ir vengia kelti atlyginimą“, – tv3.lt komentavo I. Genytė-Pikčienė.
Jų pasiteisinimas, kaip teigė I. Genytė-Pikčienė, dažniausiai vienas ir tas pats: pelno siekimas ir kaštų minimizavimas. Toks darbdavys, pasak analitikės, kelti atlyginimus ir motyvuoti darbuotojus linkęs tik tada, kai specialistų pradeda trūkti. Būtent čia minimalioji mėnesinė alga (MMA) tampa itin aktuali.
„MMA nubrėžia atlyginimo grindis ir verčia tokius verslus kelti atlyginimus. Tačiau šiuo instrumentu naudotis taip pat reiktų labai atsargiai dėl tos pačios regioninės turtinės nelygybės ir atskirties.
Yra savivaldybių Lietuvoje, kur kiekvienas MMA kilstelėjimas nušluoja smulkaus ir vidutinio verslo įmones – joms tiesiog tampa per brangu samdyti, veikla neatsiperka ir tenka užsidaryti, arba lįsti į šešėlį. Tai rimtas minusas valstybei, nes prarandamos mokestinės pajamos, o bankrutavus verslui visi darbuotojai tampa arba išlaikytiniais, arba net renkasi emigracijos kelią“, – tikino ji.
Naujais metais piniginės tik storės
Indrė Genytė-Pikčienė, kalbėdama apie lietuvių finansinę gerovę ateityje, prognozavo palyginti spartų vidutinio darbo užmokesčio augimą ir kitąmet.
„Jau vien MMA kilstelėjimas įlies žibalo į darbo užmokesčio augimą ir tas poveikis nuvilnys pajamų kopėčiomis aukštyn. Privačiame sektoriuje darbo užmokestį ir toliau augins įvairių sričių kvalifikuotų specialistų trūkumas – tiek pramonės, tiek statybų, tiek informacinių technologijų srityse. Gal kiek kukliau darbo užmokestis turėtų augti statybų ir nekilnojamojo turto sektoriuje. Dėl vyriausybės sprendimų bei politikų noro įtikti rinkėjui prieš ateinančių metų rinkimus, toliau bus keliamas viešojo sektoriaus specialistų darbo užmokestis“, – patikino analitikė.
Jai antrina ir E. Kajieta sakydamas, kad lietuvių atlyginimai kitais metais taip pat augs, tačiau įspėja verslininkus.
„Kitais metais atlyginimų prognozės išlieka pozityvios ir panašios, apie 5 proc. įmonės planuoja didinti atlygio biudžetus. Kaip bus iš tikrųjų, pamatysime jau praėjus šiam laikotarpiui.
Tačiau, manau, kad mes peržengėm slenkstį, kuomet darbuotojų, kompetencijų, efektyvumo trūkumą neturėtumėme spręsti vien tiesmukai didindami atlyginimus. Tai turi būti subalansuota su įmonės galimybėmis, o pačios bendrovės turi iš naujo pasižiūrėti į savo operacinius modelius, struktūrą. Jeigu kompetencijos trūksta arba ji yra per brangi, galbūt įmonės viduje galima tą kompetenciją užauginti, suteikti specialistui galimybę užaugti ir tapti ekspertu, tobulėti“, – tv3.lt kalbėjo E. Kajieta.
Bedarbiams svarbūs ne tik skaičiai
Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų lapkričio 1 d. šalyje buvo registruota 137,6 tūkst. bedarbių ir jie sudarė 7,9 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Per spalio mėnesį registruoto nedarbo rodiklis sumažėjo 0,4 proc. punkto. Spalį Užimtumo tarnybos specialistai padėjo įsidarbinti 16,8 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Iš visų įdarbintųjų 90 proc. arba 15,1 tūkst. įsidarbino neterminuotai.
Kaip naujienų portalui tv3.lt pasakojo Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Mildos Jankauskienės, darbo ieškantiems žmonėms svarbu ne tik atlyginimas.
„Jie atsižvelgia ir į darbo sąlygas, aplinką, motyvacinę sistemą. Aukštesnio išsilavinimo asmenims svarbi galimybė tobulėti, aktualus ir įmonės įvaizdis, reputacija visuomenėje.
Kas trečias registruotas darbo neturintis asmuo ieško nekvalifikuoto darbo, iš turinčių profesinį pasirengimą daugiausia norėtų dirbti pardavėjais, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojais, reklamos ir rinkodaros specialistais, administravimo sekretoriais, dažytojais, virėjais, judamųjų žemės ir miškų ūkio įrenginių operatoriais, variklinių transporto priemonių mechanikais ir taisytojais, verslo paslaugų vadybininkais“, – teigė M. Jankauskienė.
