Mados dizaineriai – ne vertybinių popierių biržoje kotiruojamos bendrovės, tad viešai savo pajamų ir apyvartų neskelbia. Dažno jų net interneto puslapyje maža informacijos apie turimas prekybos vietas arba galimybes įsigyti jų kuriamų produktų. Vienintelis Juozas Statkevičius pateikia savo agentų ir prekybos vietų JAV, Rusijoje, Prancūzijoje ir net Korėjoje kontaktus bei interneto parduotuvių adresus.
Vargu ar reikėtų stebėtis, sako Nacionalinės mados dizaino asociacijos vadovas dizaineris Seržas Gandžumianas, mat Lietuvoje profesionali mados vadyba žengia tik pirmuosius žingsnius.
„Tai pagrindinė mados dizainerių problema, nes Lietuvoje ilgą laiką drabužių dizainas buvo ne vartojimo, o puošnumo reikalas, – tvirtina S. Gandžumianas. – Tačiau viską išbandome savo kailiu: važiuojame į užsienį, semiamės patirties. Dar ir dabar dizaino studijos labiau orientuotos į meninę raišką, tačiau pats studentams dėstau komercinio įvaizdžio formavimą Vilniaus dizaino kolegijoje ir matau jaunosios kartos potencialą. Jie supranta, kad turės uždirbti iš savo darbų. Šiandien nebegalioja senasis mąstymas, kad menas ir pinigai neturi nieko bendra. Vieno be kito nebūtų.“
Specifinė sritis
Kaip sėkmingiausią verslo požiūriu dizainerę jis įvardiją Ramunę Piekautaitę: „Ji tikslingai dirba komercinėje srityje. Reguliariai pristato įdomias kolekcijas. Panašiai dirba ir Julija“ (buvusi Žilėnienė – aut. past.).
Vilniaus dailės akademijos Kostiumo dizaino katedros vedėja profesorė Jolanta Vazalinskienė sako, kad sėkmingam mados verslui reikalingos ne tik kūrėjo profesinės žinios, verslumo gyslelė, bet daug lemia ir psichologiniai įgūdžiai: „Dizaineris turi jausti rinkos poreikius, žinoti, kokiomis kainomis gaminti, kur parduoti savo kuriamus drabužius, kada juos pristatyti. Kartelė yra gana aukšta.“
Anot jos, Lietuvoje yra nemažai mados dizaino nišų, kurios nėra pakankamai išplėtotos: vyriško kostiumo, vaikiškos mados ar nestandartinių dydžių modelių drabužių gamyba. Savo studentams kaip sėkmingo mados dizaino verslo pavyzdį ji pateiktų dizainerį Giedrių Paulauską: „Tai geras pavyzdys, kaip jaunas kūrėjas, įgijęs profesinių žinių, pradėjo viską nuo nulio, įkūrė savo mados namus. Kol kas jo verslas nėra išplėtotas, tačiau dizaineris viską darė be rėmėjų.“
Parduotuvės silpnos
Pasak „Apranga Group“ generalinio direktoriaus Rimanto Pervenecko, žvelgiant iš prekybos pozicijų Lietuvos dizainerių parduotuvės yra silpnos: „Man truputį keista, kad nedaugelis turi parduotuves komercijai palankiose vietose. Kaip vieną sėkmingiausių komercine prasme iš dizainerių išskirčiau Ramunę Piekautaitę ir jos parduotuvę Rotušės aikštėje. Nesu lankęsis Juozo Statkevičiaus parduotuvėje, todėl man sunku vertinti jį komercine prasme, bet tai du geriausi Lietuvos dizaineriai.“
Su pasauliu nelygina
R. Perveneckas, paklaustas, ar lietuviškos mados kūrėjai galėtų sulaukti rimtų investuotojų dėmesio, teigia, kad šiuo klausimu Lietuvoje nėra ko pirkti: „Ir gamybos, ir pardavimo, ir kolektyvo prasme. Nemanau, kad kas turi gerą dizaino grupę, patyrusių konstruktorių. Apskritai dizainerių žingsnius prekybos srityje vertinčiau kaip labai silpnus.“
„Ekonomika.lt“ agentūros „Media House“ plėtros direktoriaus Artūro Olšausko paklausė, ar stiprūs Lietuvos mados dizaineriai rinkodaros srityje. Priešingai nei kiti pašnekovai, jis vardydamas geriausius dizainerius R. Piekautaitės nepaminėjo.
„Išskirčiau „A&V“ ir „LT identity“ komandas, nes jie plėtoja savo prekių ženklus, – sako A. Olšauskas. – Tikėtina, kad „A&V“ sėkmingai klesti Rytų rinkoje, o „LT identity“ atrodo suprantami ir įkandami ne tik užsieniečiams, bet ir lietuviams. Tiesa, kalbėti apie sėkmę sudėtinga, nes nežinome pardavimo skaičių.“
Jo nuomone, „LT identity“ pasirinko aiškiai apibrėžtą, daugeliui suprantamą lietuvišką stilistiką ir bendradarbiaudami su kitais komerciniais prekių ženklais pradėjo gaminti masinius užsakymus. „Tai geras rinkodaros žingsnis, – konstatuoja A. Olšauskas. – Likusieji burba, kad kiti parsidavinėja, nes patys nemoka tinkamai prisistatyti. Visiems be išimties dizaineriams trūksta verslumo ir sugebėjimo pateikti save bei savo darbus.“
Apie Juozą
Rinkodaros specialistas teigia, kad kuriant prekių ženklų sėkmę svarbus atpažįstamumas ir žvaigždžių arba žiniasklaidos priemonių palaikymas.
„Net nebūdami mados ekspertai prietemoje atpažintume „Louis Vuitton“ rankinę ar „Burberry“ šaliką. Įdomiausia, kad dalis jų išpopuliarėjo dėl padirbinėtojų. Rinkodaroje net sklando juokelis, esą tavo prekių ženklui viskas gerai, kol tave padirbinėja Kinijoje. Tai jau prekių ženklo galia“, – sako A. Olšauskas.
Kaip vieną iš labiausiai žiniasklaidos mėgstamų dizainerių rinkodaros specialistas įvardija J. Statkevičių: „Jį žiniasklaida mėgsta dėl aštrumo ir kategoriškumo, tačiau bendra prasme jis sukasi savo paties sukurtoje orbitoje kiek aukščiau kitų. Nors duomenis apie savo laimėjimus geriausiai žino tik pats J. Statkevičius, galima konstatuoti, kad „plėtojimo strategija” sustojusi ties „daro gerai, bet iš Juozo nieko naujo“. Bet kokiu atveju daugelis Lietuvos dizainerių jam galėtų pavydėti kolekcijų pristatymo kokybės: netaupymo detalėms renginyje ir integruotos komunikacijos kampanijos.“
„Ekonomika.lt“ pašnekovų sudarytas geriausių Lietuvos dizainerių penketukas
1. Ramunė Piekautaitė
Pirmoji iš lietuvių dizainerių atidarė savo mados namus 1997 metais. Jos laimėjimus komercinėje srityje įvertino ir akademikai, ir prekybininkai, ir kolegos dizaineriai.
2. Juozas Statkevičius
Anot prekių ženklų eksperto Mindaugo Lapinsko, jei įmonė norėtų įsigyti šio dizainerio prekių ženklą, jai tai atsieitų nemažai. Teigiamai šio dizainerio komercinę veiklą vertina prekybininkai ir rinkodaros specialistai, tačiau, matyt, su kolegomis dizaineriui palaikyti ryšių nesiseka – apie J. Statkevičiaus kūrybą daugelis kalbėti vengia.
3. „LT identity“, „A&V”
Šie prekių ženklai vertinami kaip gerai ir aiškiai išplėtoti, turintys koncepciją ir sėkmingai įtvirtinami Lietuvos bei užsienio rinkose. „LT identity“ kuria dizainerės Ieva Ševiakovaitė ir Jolanta Rimkutė, o „A&V” yra Aleksandro Pogrebnojaus ir Vidos Simanavičiūtės kūrybos prekių ženklas.
4. Julija
Ši dizainerė komerciniu aspektu lyginama su R. Piekautaite. Tiesa, pastaruoju metu dizainerė kelis kartus keitė savo, kaip prekių ženklo, vardą.
5. Giedrius Paulauskas
Jaunosios kartos dizaineris, akademinės bendruomenės laikomas geru pavyzdžiu, kaip įgijus profesinių žinių sėkmingai išplėtoti verslą nuo nulio.
