Specialistai pastebi, kad pastaraisiais metais išaugo susidomėjimas česnakų auginimu. Tačiau kol kas rinkoje dėl vaistinių ir maistinių savybių itin vertinamų česnakų, išaugintų Lietuvoje, labai nedaug. Kodėl ši daržovė tokia reta mūsų profesionalių daržininkų laukuose?
Pirkėjai renkasi akimis
„Kainos rinkoje aukštos, tačiau lietuviškų česnakų pasiūla menka, nes šiai daržovei išauginti reikia daug rankų darbo. Bulvių nėra kur dėti, o česnakų stinga. Turguje vienetais pardavinėja“, – sakė neseniai ūkininkauti pradėjęs Ignalinos rajono ūkininkas Darius Kazėnas.
Anot Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės instituto (SDI) mokslininkės Rasos Karklelienės, šalyje auginamų česnakų plotai tesiekia nuo arų iki kelių hektarų. Tad produkcijos gaunama nedaug.
Prekybininkams reikia didelių kiekių, todėl jie nelinkę vargintis dėl vieno ar kito ūkininko išaugintų kelių dešimčių ar šimtų kilogramų. Maža to, anot prekybos centrų atstovų, vietinės produkcijos prekinė išvaizda neprilygsta importinei. Kiniškų česnakų luobelė balta ir švari, o mūsiškių ne tokia išpuoselėta.
Pripažįstama, kad lietuviški česnakai skanesni ir veikiausiai naudingesni mūsų sveikatai, tačiau pirkėjai renkasi akimis.
Nebūdami tikri, kad atitiks prekybininkų keliamus aukštus prekinės išvaizdos reikalavimus ir nukonkuruos kiniškus česnakus, stambių daržovių ūkių savininkai nesiryžta investuoti į brangią česnakų sėklą, techniką ir šiuolaikiškas saugyklas.
Pasodino didesnius plotus
Pasak mokslininkės R.Karklelienės, per pastaruosius 3–5 metus auga susidomėjimas česnakų auginimu. Žmonės ieško informacijos, teiraujasi patarimų.
Šiemet didesnį česnakų plotą pasiryžo auginti ne vienas ūkininkas, o kai kurie iš jų pirmą kartą ėmėsi šio darbo. Daugiausia sodinama žieminių česnakų, nes jų derlingumas didesnis, galvutės stambesnės.
„Tik kitais metais galėsiu įvertinti, ar investicija buvo naudinga. Šiemet pasodinau pusantro hektaro žieminių česnakų. Jų kaina gera, kodėl nepabandyti? Dabar kaime daug laisvų darbo rankų – žmonėms duosiu darbo, gal ir pats uždirbsiu“, – svarstė Kėdainių rajono daržovių augintojas Saulius Dambrauskas.
Radviliškio rajono ūkininkas Zenonas Rožėnas jau turi šios daržovės auginimo patirties – penkerius ar šešerius metus sodina nuo kelių dešimčių arų iki pusės hektaro.
„Auginu dėl daržovių asortimento, tačiau plotų nedidinu. Ši kultūra labai imli rankų darbui, be to, rizikinga, nes neatlaiko žiemų. Pasodinus česnakus nesi užtikrintas, kad gausi derlių. Pastaruosius dvejus metus česnakai iššalo“, – pasakojo daržovių augintojas.
Pasak S.Dambrausko, yra ne viena priežastis dėl kurios nesiveržiama auginti česnakų. „Rankų darbą galėtų pakeisti technika, tačiau ji brangi. Kad atsipirktų, reikia didelių plotų. Česnakams išlaikyti reikia specializuotų saugyklų, o šių daržovių derlius nėra didelis. Svogūnų iš hektaro gaunama apie 50 t, česnakų – tik 15 t. Reikia mokėti ir tinkamai juos džiovinti. Palikus lauke saulėje džiūti, gali sutrūkinėti luobelė. Maža to, česnakai nemėgsta kaimynų, jiems reikalingi dideli tarpai, daug oro ir šviesos. Kad česnakai nesušaltų žiemą, juos reikėtų mulčiuoti“, – dėstė ūkininkas.
Rankas pakeitė sodinimo mašina
Šį rudenį greičiausiai pirmą kartą šalyje buvo surengta lauko diena česnakų augintojams. Žemdirbiai ir mokslininkai buvo susirinkę D.Kazėno ūkyje Ignalinos rajone.
Šis ūkininkas, anksčiau auginęs keletą arų, spalį žieminiais česnakais užsodino vieną hektarą. Tam rankų darbo neprireikė – neseniai ūkininkauti pradėjęs vyras įsigijo česnakų sodinimo mašiną.
„Neturiu didelės žemdirbystės patirties ir prisirišimo prie kokios nors kultūros, todėl pasirinkau česnakus. Ši niša laisva, galima išbandyti“, – aiškino D.Kazėnas, apsisprendęs solidžiai investuoti į techniką ir sėklą.
Ūkininkas sodino vietinės veislės česnakus, kuriuos pirko iš kaimyno, ir Sodininkystės ir daržininkystės instituto išvestus 'Žiemius'. Sėklai prireikė per 1 000 kg.
Jei česnakų derlius bus geras, vyras ketina didinti jų plotus. Tad gali būti, kad neliks ką parduoti, nors besidominčiųjų būsima produkcija jau yra.
„Domėjosi ispanai, anglai. Česnakai visur vertinami. Turint didesnius kokybiškos produkcijos kiekius galima parduoti ir užsienio, ir vietiniams“, – teigė D.Kazėnas.
Ūkininkas pasiryžęs ne tik konsultuotis, bet ir mokytis iš savo klaidų. „Visi žino, kaip auginti bulves. O apie česnakus, pasirodo, ne tiek daug žinių. Teks mokytis ir kitiems patarti. Pas mane iš Latvijos atvažiavę žmonės teiravosi, kaip tręšti, sodinti, kada kasti“, – pasakojo česnakų augintojas.
Mokslininkės R.Karklelienės manymu, česnakų auginimas mūsų žemdirbiams galėtų būti papildomas pajamų šaltinis.
„Česnakai nėra itin reikli kultūra, tačiau imli rankų darbui. Jie gerai auga humusingoje ir oro prisotintoje dirvoje. Bet česnakus galima išauginti ir prastesnėje žemėje, tik reikia iš rudens patręšti. Dėl permainingų žiemų žieminius česnakus rekomenduotina mulčiuoti. Jei jie giliau sodinami į vidutinio sunkumo dirvą, mulčiavimo gali neprireikti“, – patarė mokslininkė.
Pasak Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus tyrėjos Ingridos Lukošiūtės, šiemet buvo supirkta bemaž 6,8 t česnakų, o kainos svyravo nuo 12 Lt už kg sausį iki 7,5 Lt už kg rugpjūtį ir rugsėjį.
VL žurnalistė Vida Tavorienė
