Kaip išgyventi Lietuvoje neduodant kyšių? Sprendžiant iš Seimui pateiktos Specialiųjų tyrimų tarnybos metinės veiklos ataskaitos, toks praktinis vadovas visuomenėje turėtų nemažą pasisekimą.
„Štai jums kariškas vaizdelis“
Visas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) 2005 m. nuimtas lietuviškos korupcijos derlius telpa į 20 puslapių ataskaitą. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariams pateiktame dokumente vardijami STT kovos su korupcija laimėjimai: iš viso tirta 211 baudžiamųjų bylų; buvo pradėti 79 ikiteisminiai tyrimai; išaiškinti 139 asmenys, įtariami padarius nusikalstamas veikas; baudžiamosiose bylose, kuriose ikiteisminį tyrimą atliko STT, buvo nuteisti 33 asmenys, 8 įtariamieji išteisinti...
Ataskaitoje yra ir pavardžių, ir pareigų: STT mini savo atskleistas nusikalstamas veikas, dėl kurių pradėtus ikiteisminius tyrimus Generalinė prokuratūra įvardijo kaip itin sudėtingus. Tai kyšininkavimo atvejai Vilniaus universitetinėje vaikų ligoninėje, sostinės Visuomenės sveikatos centre, Kauno rajono savivaldybėje, Sveikatos apsaugos ministerijoje ir kt.
Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Povilas Malakauskas „Omni.lt“ sakė, kad viena svarbiausių pergalių kovojant su korupcija laiko atskleistas korupcines schemas Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamente: „Man šis atvejis įstrigo dėl to, kad prioritetinėmis veiklos sritimis laikome tas, kurioje žmonės dažniausiai susiduria su biurokratine mašina, kitaip tariant – valstybe“.
„Korupciją mes nukalbėjome...“
Tokie valstybės ir piliečių susitikimai nepigiai kainuoja. STT duomenimis, lietuviai per metus kyšiams išleidžia apie 1,5 milijardo litų. Jau vien šio fakto pakanka, kad į korupcijos Lietuvoje mastą ir su šiuo reiškiniu kovojančios Specialiųjų tyrimų tarnybos pasiekimus pažvelgtume kitomis akimis.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, pritaręs STT veiklos 2005 m. ataskaitai, kartu pareiškė, kad tarnyba dirbanti nepakankamai efektyviai. „Kasmet mažėja ikiteisminių tyrimų, kuriuos pradeda Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, patys nustatę nusikalstamos veikos požymius, skaičius. Kartu su tuo tarnyba nagrinėja bei tiria daug įvairių pavedimų bei prašymų, kurie neatitinka jos tiesioginės paskirties ir kompetencijos“, sakoma komiteto sprendime.
„Nebaudžiamumas lemia tai, kad korupcija Lietuvoje įžūlėja, – sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas. – Komiteto manymu, baudžiamasis persekiojimas STT neįgijo tos reikšmės, kurią privalėtų turėti. Jokiu būdu nesakau, jog pasisakome už tai, kad STT turėtų kuo daugiau „sodinti“. Tačiau man susidaro įspūdis, kad korupciją mes jau „nukalbėjome“: tiek daug apie ją svarstome, diskutuojame apie tyrimus, prevencines priemones. Jei žmogui už tam tikrus darbus įteikiamas šaukimas į teismą – jis žino, kad taip elgtis negalima. Ir kiti sužino. Tai labai geras aiškinimasis darbas.“
STT dabar jau geresnė?
Komiteto pirmininko pavaduotojas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Algis Kašėta taip pat iš STT tikisi efektyvesnio darbo, tačiau kartu pastebi geras permainas. „STT darbo kokybė gerėja. Mano manymu, labai aiškiai apibrėžta kovos su korupcija strategija, puikiai išanalizuota situacija, vykdomos konkrečios priemonės, kurios, manau, tikrai atsilieps STT darbui artimiausiu metu, – teigia jis. – Lygindamas tarnybos veiklą su tuo, kas buvo prieš porą metų, matau didelį skirtumą.“
Pasak A. Kašėtos, vertinant STT darbą skirtingas Seimo frakcijas atstovaujančių komiteto narių nuomonės pernelyg neišsiskyrė. „Vyravo geranoriškas vertinimas ir supratimas“, – sakė jis.
Savo nuomonę apie STT vykdomą kovą su korupcija paprašytas pareikšti visai neseniai Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete dirbti pradėjęs Liberalų ir centro sąjungos frakcijos narys Vytautas Bogušis nebuvo linkęs atvirauti. „Nedalyvavau tame posėdyje. O dėl korupcijos – kiekvienoj valstybėj ji buvo, yra ir bus. Svarbiausia, kaip sumažinti jos mastą, kaip padaryti, kad ji nesuaugtų su valdžios struktūromis – čia vienas pagrindinių uždavinių.“
Baltos apykaklės dar nepasiekiamos
Kad Lietuvoje korupciniai ryšiai plačiai išsikeroję, neneigia ir STT vadovas, tačiau siūlo atkreipti dėmesį, jog korupcijos mastų suvokimas nuo realybės skiriasi maždaug 4 kartus. „Vidutiniškai 23 proc. žmonių į klausimą, ar davė kyšį per pastaruosius 12 mėnesių, atsakė teigiamai. Tuo tarpu 92 proc. apklaustųjų tvirtina, kad pagrindinės valstybės institucijos – Seimas, Vyriausybė, politinės partijos ir kt. – yra daugiau ar mažiau korumpuotos. Taigi tikroji padėtis nuo įsivaizduojamos skiriasi 4 kartus“, – sakė STT direktorius P. Malakauskas.
Tačiau kaip suvokimo paklaidą patikrinti, jeigu pats kyšių neduodi, tačiau žinai tai darant savo giminaičius ar bičiulius? Juk, ko gero, nemaža dalis žmonių apie korupcijos mastą sprendžia ne tik iš asmeninės, bet ir artimų žmonių patirties.
P. Malakausko teigimu, „Transparency International“ nustatomas korupcijos suvokimo indeksas 2005 m., palyginti su 2004-aisiais kiek pagerėjo. Dabar Lietuvos indeksas – 4,8, o tai, pasak STT vadovo, reiškia, kad jau priartėjome prie valstybių, kurios priskiriamos prie mažai problemiškų korupcijos prasme. Jų rodiklis – 5 ir daugiau.
Tačiau kažin ar tokie laimėjimai padarytų įspūdį kasdien su valdininkų korupcija susiduriantiems Lietuvos gyventojams. Juolab kad STT pernai pagautos „žuvys“ nedaro didelio įspūdžio.
P. Malakauskas tai linkęs aiškinti „baltųjų apykaklių“ efektu: „Pastebėjome tokią tendenciją – kuo „baltesnė apykaklė“, t.y. kuo aukštesnis valstybės pareigūno rangas, tuo mažesnė tikimybė, kad teisme bus priimtas apkaltinamasis nuosprendis, – sakė jis. – Turėjome vieną atvejį, kai žmogus buvo nuteistas, pašalintas iš pareigų, bet liko dirbti ten pat – tik pareigos buvo pervardytos. O jis atlieka tokias pat funkcijas, kaip ir anksčiau. Visą „juodą darbą“ atliekantiems STT tyrėjams po tokių bylų nusvyra rankos...“
Visuomenė laukia permainų signalo
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Rytis Juozapavičius mano, kad praėjusių metų STT veikloje buvo ir gerų, ir blogų dalykų.
„Pagrindinis STT kovos su korupcija įrankis yra pareiškėjo apsauga, kad žmonės, susidūrę su korupcija, galėtų ateiti ir apie ją papasakoti. Tačiau mūsų atlikti tyrimai rodo, kad maždaug tik ketvirtadalis įmonių vadovų ir gyventojų pasiruošę pranešti apie korupcijos faktus. Ir tai yra labai blogai. Kol Lietuvoje nebus deramos pareiškėjų apsaugos, tol STT agentams bus beprotiškai sunku dirbti“, – sakė jis.
Pliusą R. Juozapavičius STT pasiekimų 2005 m. skiltyje pažymėtų už tai, kad sugebėjo atskleisti korupciją Kelių policijoje, o trūkumų pusėje didelį minusą padėtų už tai, kad visus be galo erzinanti stambioji politinė korupcija vis dar nepajudėjo iš vietos su bent viena aiškia ir gera byla. „Tai yra atviras klausimas, į kurį visuomenė laukia atsakymo“, – pabrėžė pašnekovas.
