Kovotojas prisipažino, kad kovoti norėjo nuo vaikystės. „Matyt, kaltas yra mano charakteris. Mėgstu varžytis, jaustis stipresniu už kitus, - sakė L. Urbonavičius. – Pamenu, tuo metu prisižiūrėję tuo metu per televiziją rodomų japoniškų „Bushido“ ir „Rings“ organizacijų turnyrų eidavome su draugais į lauką ant pievos ir risdavomės, kovodavome, bandydavome pakartoti kovotojų atliekamus veiksmus“.
- Ar tuo metu nekilo mintis pradėti lankyti kovos menų klubą?
- Augau kaime ir nebuvo galimybės užsiiminėti jokia kovų menų disciplina. Paauglystėje pradėjau kilnoti svorius, pas save namo rūsyje pasidariau „kačialką“, taip ugdžiau fizinę jėga, nes turėjau svajonę anksčiau ar vėliau užsiiminėti kovos menais. Žinojau, kad jėgos tam reikės. Baigęs studijas sostinėje, čia likau gyventi ir kaip tyčia prie mano namų lazdynų mikrorajone „Valetudo MMA akademija“ atidarė savo antrą salę, nieko nelaukęs pradėjau ten treniruotis. Mišrūs kovai menai mane „užkabino“ savo universalumu, čia artimiausios taisyklės realiai kovai, todėl kova gali būti labai dinamiška ir įdomi, visada ieškai priešininko silpnųjų pusių, jei jis geras smūgiuotojas, pribaigi jį imtynių veiksmais ir atvirkščiai. Be to, turi būti visapusiškai fiziškai tvirtas, nes „miksuoti“ smūgius ir imtynių veiksmus reikalauja labai daug jėgų.
- Vaikystėje, matyt, teko augti su koviniais filmais...
- Užaugau su Stalone, Švarcnegeriu ir Van Damu. Kaip ir daugelis, mačiau visus filmus su jais, o žiūrint „Rocky“ ir dabar kraujas verda. Tačiau nemėgau Bruce‘o Lee, nors visi jį laiko kovos menų autoritetu ir įkvėpėju.
- Jeigu jau prabilome apie UFC – kurie kovotojai tau yra autoritetai?
- Visi aukščiausio lygio MMA kovotojai, UFC žvaigždės – čempionai. Nes jei tu esi UFC čempionas, tuo metu, faktiškai, esi stipriausias planetos to svorio kovotojas. O mano mėgstamiausi yra Cainas Velasquezas, Jonas Jonesas ir Vitoras Belfortas.
- Kaip manai, kas yra svarbiausia kovų pasaulyje?
- Kovotojo gyvenime yra svarbiausia realizuoti save, pasiekti tai, ką esi užsibrėžęs. Tu privalai save tobulini visur - nuo filosofinio požiūrio į kovą, psichologinio pasiruošimo iki fizinės formos - šiems dalykams, manau, ribos dar neapibrėžtos.
- Labai dažnai yra kalbama apie kovotojų įvaizdį visuomenėje – esate „mušeikos“?
- Dažniausiai gatvės mušeikos nėra kovotojai. Mušeikos - tai nesubrendę žmones, kurie nori kažką įrodyti, kažką pažeminti, kad save iškeltų, o tikram kovotojui nieko įrodinėti nereikia, nes jis žino, ką sugeba ir ką moka. Jis išsikrauna ir siekia savo tikslų salėje, ne gatvėje, o įrodinėja varžybose.
- Tačiau turi ir kitos veiklos – sužibėjai ugniagesių varžybose...
- Ugniagesių varžybose pradėjau dalyvauti dar mokydamasis Ugniagesių gelbėtojų mokykloje, ten pasiūlė dalyvauti lipimo į dangoraižį varžybose, pabandžiau ir laimėjau. Po kurio laiko man pasiūlė važiuoti į Lenkiją, į stipriausio Lenkijos ugniagesio varžybas, dar prieš važiuojant man sakė, kad geriausiu atveju mums labai pasiseks, jei pakliūsime į dvidešimtuką. Tose varžybose užėmiau 2 vietą. Taip ir pradėjau dalyvauti, nes visada lipdavau ant nugalėtojų pakilos. Praėjusieji metai man buvo labai sėkmingi, tris kart tapau Lietuvos stipriausiu ugniagesiu, pirmą kartą tapau stipriausiu Europoje ir pasaulyje Labai smagu, kai daug įdedi darbo, o po to skini vaisius. Šios varžybos vyksta visame pasaulyje, smagu, nes tenka pakeliauti, pabendrauti su kolegomis iš kitų šalių. Varžybose, nors visi ir konkurentai, bet tvyro labai šilta atmosfera, visi draugiški, vieni kitiems padeda, gal dėl to, kad profesija tokia (šypsosi).
- Kokio pasiruošimo reikalauja šios varžybos?
- Reikia labai daug jėgos, greičio, ištvermės ir koncentracijos, lygiai to paties reikia ir MMA, todėl treniruodamasis toms varžyboms aš įgaunu labai gerą formą, kuri yra tik pliusas koviniame sporte.
- Ar tavęs nė kiek neerzina, kad kovų turnyrai tapo itin komerciniai?
- Nuo komercijos niekur nepabėgsi. Tam, kad sportas vystytųsi ir būtų populiarus, reikia iš to uždirbti pinigus.
- Įsivaizduoju, kad tavo diena: treniruotės, treniruotės ir vėl treniruotės?
- Būtent taip ir atrodo, jei nori būti geras, turi labai daug treniruotis. Treniruojuosi du kartus per dieną. Treniruočių pobūdis įvairus, nuo smūginės ir imtynių technikos iki fizinio pasirengimo, judėjimo treniruočių... Kuo esu geresnis už kitus? Manau, mano fizinis pasirengimas ir neblogas, jaučiu didelių pergalių alkį. Sportu sergu jau daugiau negu dešimt metų. Jei nesportuoju ilgiau negu keturias dienas, mane pradeda imti panika.
- Atrodo, kad Lietuvoje mažėja MMA kovotojų gretos. Kaip manai, kodėl?
- Lietuvoje trūksta gerų specialistų, kurie gerai išmanytų MMA, visi treneriai daugiau „senosios“ mokyklos atstovai, kurie akcentuoja kovą stovėsenoje, o tarptautinėje arenoje be gero „wrestling'o“ nieko nenuveiksi. Man patinka smūgiuoti ir imtyniauti, bet dėl savo fizinio pasirengimo imtynių bazė – mano stiprioji pusė.
