Pakankamai vaisių valgo tik kas ketvirtas lietuvis
Lietuviai niekaip neįpranta vartoti reikiamo kiekio šviežių vaisių, daržovių ir grūdinių produktų. Vaisių ir daržovių, pagal specialistų rekomendacijas, reikėtų vartoti daugiausia - net kelis kartus per dieną. Tuo tarpu Lietuvoje, faktinio mitybos tyrimo duomenimis, bent kartą kasdien šviežių daržovių valgo 44 procentai gyventojų. Kas antras lietuvis prisipažįsta šviežias daržoves valgantis ne kiekvieną dieną. Kai vaisių ir daržovių paros norma – 400-600 g!
Tyrimas rodo, kad taip pat nereguliariai ir per retai vartojame grūdinių produktų. Jų taip pat reikėtų gauti kelis kartus per dieną. Tuo tarpu kasdien vartojantys grūdinių produktų sakė tik 47 proc. lietuvių, dar apie 12 proc. pasakė, kad vartoja jų kelis kartus per dieną.
Užtat vienareikšmiškai galima teigti, kad lietuviai gerokai per daug vartoja riebalų, ypač sočiųjų, gyvūninės kilmės.
"Riebalai turėtų sudaryti ne daugiau nei 30 procentų vidutinio paros maisto davinio energinės vertės, o Lietuvoje šis procentas siekia 43 procentus. Angliavandeniai turi sudaryti ne mažiau 55 procentų nuo paros maisto davinio energinės vertės, o pas mus tesudaro apie 40 procentų. Taigi mes suvartojame per mažai gerųjų angliavandenių, kurių yra, pavyzdžiui, grūdų produktuose", - sako Dr. Roma Bartkevičiūtė, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėja.
Nors žinome, kad kasdien bent po pusvalandį turėtume aktyviai pajudėti, knapsome prie kompiuterių – darbe, universitete ar nuomuose. Užuot mynę į darbus dviračiu, ar ėję pėstute, sėdame į automobilį ar autobusą. Taigi labai retas savo gyvenseną galėtų pavadinti sveika, - dėl to kad valgo visavertį maistą ir pakankamai juda.
Dr. Roma Bartkevičiūtė pabrėžia, kad žmogus valgo ne tik tam, kad išgyventų, bet ir norėdamas būti sveikas. Tai reiškia, kad turime vartoti įvairius maisto produktus ir su jais gauti kuo įvairesnių maistinių medžiagų. Kalbant moksliškiau reikėtų pasakyti, kad žmogus mityba sveika yra tada, kai jis su įvairiais maisto produktais gauna reikiamą jam pagal lytį, amžių ir fizinį aktyvumą maistinių medžiagų kiekį. Kitaip tariant, 400 g daržovių ir vaisių per parą ne itin fiziškai aktyviam žmogui gal ir yra norma. Tačiau maratonus lakstančiam jaunuoliui su maistu reikia gauti gerokai daugiau ir energijos, ir vitaminų bei mineralinių medžiagų.
Vartotojai nerimauja dėl maisto kokybės
Dažnai tenka išgirsti skeptiškų nuomonių: na kam pirkti tas daržoves prekybos centruose, jei jos atvežtos iš tolimų kraštų ir nėra šviežios. Taip maisto kokybė – labai svarbi. Anot Dr. R.Bartkevičiūtės, galima drąsiai teigti, kad visi parduotuvėse parduodami maisto produktai atitinka ES reikalavimus. Tačiau tam, kad mityba būtų sveikatinanti, turime vartoti palankius sveikatai maisto produktus. Taigi kiekvienas žmogus turi įsiklausyti į save ir mitybos specialistų rekomendacijas turi prisitaikyti pats sau – pagal gyvenimo ritmą, galimybes.
Tarsi kelrodė žvaigždė (kokių maisto produktų turėtume vartoti daugiausia, o kokių retai ir saikingai) tokiu atveju yra Maisto pasirinkimo piramidė.
Apversta maisto pasirinkimo piramidė
Piramidės esmė – maisto produktų, turinčių angliavandenių, skaidulinių, mineralinių medžiagų bei vitaminų, pagrindas, turinčių daugiau baltymų – per vidurį, turinčių daug riebalų, druskos, cukraus – siauroje piramidės viršūnėje, jų reikia mažiausiai. Tačiau Lietuvos gyventojų realybė yra kitokia.
„Kaskart pamatę tyrimų rezultatus, sakome, kad Lietuvos gyventojai maisto pasirinkimo piramidę apvertė aukštyn kojomis. Kai Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kartu su paramos ir labdaros fondu „Maisto bankas“ 2013 metais atliko 6-7 klasių mokinių mitybos įpročių tyrimą, buvo pateikti keli esminiai klausimai. Atrodytų, džiugu: tik 5,7 procento vaikų pasakė, kad reikia kas dieną valgyti saldumynus. Bet realybė – ne tokia graži. Kasdien saldumynus kemša 10 kartų daugiau mokinių - 57 procentai tą patvirtino apklausoje. Taip pat paaiškėjo, kad daržoves kasdien valgo tik 68 procentai vaikų. Taigi matome, kad maisto pasirinkimo piramidės pagrinde ir viršūnėje esantys produktai neretai vartojami beveik vienodai intensyviai“, - Dr. R.Bartkevičiūtė pateikia dar vieną įrodymą, kad mūsų mityba nėra visavertė.
Maisto papildai – vienas būdų užlopyti spragas?
Akivaizdu, kad daugelis Lietuvos gyventojų – o ypač studentai, tolimųjų reisų vairuotojai ir vadybininkai dažniausiai kliaujasi greitu maistu ir apie rekomenduojamas normas negalvoja. Gal jiems gali padėti maisto papildai, skirti papildyti įprastą mitybą maistinėmis medžiagomis? Jei tik 30-40 procentų Lietuvos gyventojų savo mitybą vertina kaip tinkamą, tai didesnė pusė privalo užlopyti spragas.
„Iš tikrųjų, mitybos spragas galima užlopyti maisto papildais (vitaminais ir mineralais). Jei daržovių valgome ne keturis-penkis, o kartą per dieną arba nevalgome visai, jei vartojame daug gyvūninės kilmės riebalų, o produktų, kuriuose yra polinesočiųjų riebalų rūgščių (augalinių aliejų, aliejingų grūdinių produktų) labai mažai, tai galime būti tikri, kad kažkokių vitaminų ar mineralinių medžiagų negauname. Tokiu atveju maisto papildai gali pagelbėti.
Jie nėra maisto pakaitalas, tačiau gali būti vienas iš sprendimų, kaip mitybą padaryti kokybiškesnę ir sveikesnę. Jeigu dėl kokių nors priežasčių nepavyksta maisto medžiagų gauti tiesiogiai su maistu, maisto papildai gali jomis papildyti mūsų organizmą, taigi jų ignoruoti tikrai nereikėtų“, - sako Dr. R.Bartkevičiūtė.
