Taip pat pabrėžia, kad būsimi pensininkai galėtų ir patys pasirūpinti savo oria senatve, kaupdami papildomai. Tą daryti skatinami ir darbdaviai, tačiau pačios institucijos pavyzdžio nerodo.
Apie dabartines ir būsimas pensijas specialistai diskutavo konferencijoje „Lietuvos pensininkai: du dešimtmečiai ES, pensijų lūkesčiai ir realybė, bendruomenių svarba“.
Pensijos kilo, o ateityje didės dar daugiau?
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pastebėjo, kad vyresniems žmonėms svarbu ne tik finansinė gerovė, bet ir bendruomeniškumas.
„O pensijos per pastaruosius 4 metus kilo. Jos buvo indeksuojamos sparčiau, nei reikalavo įstatymai“, – sakė ministrė.
Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta pripažino, pensijos yra vienas svarbiausių ekonominių klausimų, nes jas gauna didelė visuomenės dalis.
„Galiausiai kiekvienas žmogus taps pensininku. Todėl santykis tarp atlyginimo ir pensijos yra svarbus gerovės rodiklis, kuris tiesiogiai lemia pensininkų gyvenimą ir ekonominį augimą. Juk jeigu vyresni žmonės turės pakankamai lėšų ir vartos, tada ekonomika kils“, – pastebėjo Lietuvos banko atstovas.
Jis skaičiavo, kad per pastaruosius 20 metų vidutinės pensijos išaugo 5 kartus ir viršijo kainų augimą, todėl žmonių perkamoji galia didėjo.
„Vidutinis atlyginimas irgi augo. O šie dydžiai yra susiję. Jeigu vyresni žmonės jausis gerai, tada jie vartos ir skatins ekonomiką, o jai augant bus surenkama daugiau mokesčių ir valstybė turės lėšų indeksuoti pensijas ir užtikrinti jų augimą.
Šiais metais atlyginimai turėtų augti 10 proc. o kitais metais – 9 proc. Todėl ateinančiais metais pensijos irgi bus indeksuojamos dviženkliu skaičiumi“, – žadėjo jis.
Tačiau, anot jo, didžiausi iššūkiai pensijų sistemos laukia žiūrint 10 ar daugiau metų į priekį.
„Pensijų sistema priklauso nuo demografinių tendencijų, tačiau jos neatrodo džiuginančios. Darbo rinkoje bus vis mažiau žmonių, o vyresnių žmonių daugės. Todėl šioje situacijoje taps svarbus papildomas pensijų kaupimas“, – komentavo S. Krėpšta.
Iš pensijų pragyventi sunku
Pasak Lietuvos banko atstovo, Lietuvoje vyresnių situacija nėra pati geriausia. palyginti su kitomis šalimis.
„Pavyzdžiui, Skandinavijoje, ar Nyderlanduose, vidutinė pensija siekia 70 ar net 80 proc. vidutinio atlyginimo. Lietuvoje šis rodiklis siekia apie 50 proc. Tačiau galime imtis sprendimų, kurie galėtų šią situaciją keisti. Reikėtų ir darbdavių įsitraukimo“, – sakė S. Krėpšta.
Tuo metu pensijų gavėjų atstovai pažymėjo, kad dabar Lietuvoje vieni gyvenantys vyresni žmonės balansuoja ant skurdo ribos.
Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto rektorė Zita Žebrauskienė skaičiavo, kad 80 proc. senjorų yra vieniši.
Pensininkų sąjungos ,,Bočiai“ pirmininkas Kajatonas Šliogeris sakė, kad gaunama pensija jį tenkina.
„Tačiau yra žmonių, kurie gyvena iš labai mažos pensijos. O jeigu miršta vyras ar žmona, likęs vienas pensininkas iš pensijos pragyventi nebegali. Jie atsiduria skurde“, – sakė vyras.
Papildomas kaupimas
M. Navickienė pastebėjo, kad daugelis šalių gyventojus skatina kaupti papildomai, todėl ten pensijos didesnės.
„Pas mus šiuo metu kyla daug diskusijų dėl papildomo kaupimo reikalingumo. Žmonės nori iš jo pasitraukti.
Tačiau tos valstybės, kurios turi papildomą kaupimą, kur žmonės atsideda pensijai, sulaukę senatvės jie gyvena oriau“, – sakė ministrė.
S. Krėpšta sakė, kad antroji pensijų pakopa svarbi, tačiau jos rezultatai matosi tik po keliasdešimt metų.
„Tačiau dabar žmonės antroje pensijų pakopoje nėra sukaupę daug. Vis tik kaupimas ateičiai turi būti, tačiau šiuo metu reikia apsispręsti, koks jis turi būti, kad žmonės gautų kažkokią vertę.
Kitose šalyse kaupti gyventojams padeda ir darbdaviai, Lietuvoje to pasigendama“, – tikino jis.
Tačiau atstovaudamas Lietuvos banką, jis sutiko, kad ši institucija nerodo tinkamo pavyzdžio ir savo darbuotojams kaupti pensijai nepadeda.
„Lietuvos banke neturi pensijų fondo, kuriame kauptume pinigus savo darbuotojų pensijai. Darome taip, kaip daro visos valstybinės įmonės. Ir jeigu turėtume kažkokį fondą, tai būtų nelygybė kitų institucijų atžvilgiu.
Reikėtų bendro sprendimo, kuris galiotų ir viešajam, ir privačiam sektoriams. Lietuvoje šis potencialas dar neišnaudotas“, – siūlė S. Krėpšta.
