Grybautoja Sandra Krasauskaitė-Dabulskienė pasakoja, kad dažniausiai grybauja Šilalės arba Tauragės miškuose. Tačiau šiemet, kadangi grybų derlius Tauragėje menkas – ji dažniau važiuoja į Šilalės pusę.
„Grybauju, kai turiu išeigines. Kartais tam skiriu net 7 valandas, nes visi kiti miškai – visiškai tušti. Tenka prabėgti ne vieną miškelį. Iš tiesų, dar tokio vėlyvo rudens per mano visus sezonus, kiek grybauju – nėra buvę“, – dalinasi savo pastebėjimais moteris.
Nuo pat vaikystės grybaujanti Sandra tikina, kad šiemet džiugina nebent tik baravykų derlius. Anot jos, šie metai buvo pirmieji, kuomet pavyko rasti tiek daug laimikių vienoje krūvoje. Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Grybautojai“ pasidalinusi nuotraukomis, moteris teigė, kad tokį kiekį jai pavyko surinkti per tris dienas.
Panašiai kaip Sandra kalba ir kita grybautoja – Alma Taparauskienė. Kaune gyvenanti moteris pasakoja, kad grybauti kartu su šeima vyksta į Dzūkijos miškus. Alma juokauja, kad grybavimui skiria visą savo laisvą laiką, todėl vos tik radusi laisvą vieną kitą minutę – ji skuba į mišką.
„Šiemet grybų derlius nelabai džiugino. Ne kartą iš Dzūkijos į Kauną grįžome tuščiomis, buvo visko. Į miškus važiuojame ne tik dviese su vyru, bet kartu pasiimame ir 84 metų mamą, kuri praktiškai beveik ir nevaikšto“, – sako Alma.
Kaune gyvenanti grybautoja savo paskutiniuoju grybų laimikiu taip pat pasidalino „Grybautojų“ grupėje. Apsilankiusi Dzūkijos miškuose, moteris džiaugėsi radusi visą grybų asorti, tarp kurių ir 16 baravykų“
„Šį kartą miške prabuvome nuo 9:30 iki 15 valandos. Grybų radome visą asorti: kelmučiai, šiliukai, makavykai, baravykai, kalpokai, kazlėkai ir skanumynas – žvynabudės.“
Pasiteiravus, ką dažniausiai daro su rastu grybu derliumi, A. Taparauskienė teigė, kad dažniausiai grybus užšaldo, kartais konservuoja ir džiovina, o vėliau viską išdalina giminaičiams.
Grybų nebebus
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro botanikos instituto Mikologijos laboratorijos vadovė, vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Jurga Motiejūnaitė teigia, kad bendros žinios rodo, jog šiemet – grybų mažai ir daugiau jų nebebus.
„Šiemet grybams netinkamos ir klimatinės sąlygos – labai sausas rugpjūtis ir staiga atšalęs rugsėjis. Nėra jokių ypatingų grybų pliūpsnių, nes visiems sąlygos menkai tinkamos: grybai mėgsta drėgmę ir jiems tinkamą temperatūrą.
Dabar gal dar ir pasirodys kažkiek vėlyvo rudens grybų, jei šalnos pavėluos ir naktinės temperatūros bus aukščiau kokių +5 laipsnių šilumos“, – dalinasi savo įžvalgomis mikologė.
Pasiteiravus, ar šiemet nebuvo pastebėti retų grybų augimo protrūkių, dr. J. Motiejūnaitė teigia, kad žiniasklaidoje pasirodė žinutės apie rastą labai retą Lietuvoje grybą – mėlynlakštę mažasporę, tačiau toks radinys neturi nieko bendro su ypatingomis klimatinėmis sąlygomis:
„Tai susiję tik su išskirtinai biologine įvairove turtingu mišku, kokių pas mus mažai ir dėl kirtimų vis labiau mažėja. Tuo labiau, kad šitas minimas grybas auga ant medienos, o ant medienos augantys grybai šiek tiek atsparesni sausrai nei augantys dirvožemyje.“
