Seimas po karštų debatų priėmė nutarimą dėl Lietuvos logistikos specialistų ir karo medikų dalyvavimo "JAV vadovaujamoje operacijoje Persijos įlankos regione". Lietuva į Persijos įlankos regioną siųs šešių mėnesių misijai iki dešimties krovinių aptarnavimo specialistų ir iki šešių karo medikų.
Nutarime teigiama, kad kariai siunčiami į "humanitarinio pobūdžio misiją", kurios tikslas - "tarptautinės operacijos aprūpinimas bei pagalba nukentėjusiems žmonėms". "Jie nedalyvaus tiesioginiuose kariniuose veiksmuose", - žurnalistams Seime teigė krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius.
Pasak jo, numatoma, kad krovinių aptarnavimo specialistai ir karo medikai bus dislokuoti Kuveite, šiuo metu Irake vykstančio karo užnugaryje. Tačiau jų dislokacijos vieta gali keistis. Kol kas taip pat nežinomas ir karių išvykimo laikas. Jis priklausys nuo JAV karinės vadovybės sprendimo.
"Jie jau yra pasiruošę išvykti", - sakė L. Linkevičius. Anot ministro, jeigu būtų gautas nurodymas, kariai galėtų išvykti kad ir šią savaitę.
Nutarimą dėl Lietuvos karių siuntimo į Persijos įlankos regioną Seimui pateikė prezidentas Rolandas Paksas, atsižvelgdamas į Valstybės gynimo tarybos sprendimą.
VGT nusprendė, kad Lietuva prisidės prie JAV ir jos sąjungininkų veiksmų nekarinėmis priemonėmis. Emocingus ginčus Seime sukėlęs nutarimas dėl Lietuvos karių siuntimo į Persijos įlankos regioną priimtas 59 parlamentarams balsavus už, 13 - prieš ir dviems susilaikius.
"Šis sprendimas yra labai susijęs su mūsų integracija į NATO", - pabrėžė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas. "Mano nuomone, nutarimas yra maksimaliai subalansuotas", - sakė jis.
Lietuvos karių siuntimo į Persijos įlankos regioną šalininkai akcentavo, kad Lietuva turi paremti JAV, nes Vašingtonas ilgai rėmė Lietuvos nepriklausomybės siekį bei narystę NATO. Priešingas sprendimas, jų teigimu, reikštų paramą Saddamo Husseino režimui.
"Mes šiandien sprendžiame klausimą, kas yra mūsų draugai, kuriais mes galime pasitikėti. Vienintelė pasaulio valstybė, kuri 50 metų gynė Lietuvos interesus, yra JAV", - teigė partijos "Lietuvos krikščionys demokratai" pirmininkas Kazys Bobelis.
"Šiandien visi lietuviai, jeigu tik galėtų, bėgtų į JAV. Pas mane ateina daug žmonių prašydami padėti, kad jų giminės galėtų vykti į JAV. Nė vienas neprašo pagalbos vykti į Prancūziją", - pridūrė jis. Lietuva turi bevizį režimą su Prancūzija.
Algimantas Matulevičius teigė, kad karas yra "kraštutinė priemonė, bet realiame pasaulyje ji neišvengiama", ir ragino paremti JAV. "Viena aišku, mes turime pasirinkti galingą valstybę. Lietuva turi rinktis tuos, kurie gali Lietuvai padėti. Kas gali paneigti galimybę, kad (Baltarusijos prezidentas - BNS) Aleksandras Lukašenka nepriglaus S. Husseino", - pažymėjo parlamentaras.
Liberalas Algirdas Gricius teigė, kad pagrindinis argumentas paremti JAV ir jos sąjungininkų operaciją yra Irako diktatoriaus S. Husseino keliamas pavojus Artimųjų Rytų ir viso pasaulio saugumui. "Galima išvesti vienodą paralelę tarp S. Husseino ir Josifo Stalino", - teigė A. Gricius, lygindamas Irako diktatorių su buvusiu Sovietų Sąjungos vadovu.
"Lietuva visada buvo prieš tironus ir diktatorius, kurie engia ir tremia savus žmones, gamina uždraustus ginklus. Nutarimas leis Lietuvai prisidėti prie koalicijos prieš tironą. Lietuva neturi pagrindo remti šios tironijos", - teigė Tėvynės sąjungos - konservatorių frakcijos narys Vytautas Landsbergis.
Valdančiosios Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) frakcijos narys parlamentinės NATO komisijos pirmininkas Vaclovas Stankevičius ragino paremti nutarimą, "kad būtų gerbiama mūsų valstybė, kad būtų gerbiamas lietuvio vardas".
Karo Irake priešininkai tvirtino, kad JAV ir jos sąjungininkų pradėti veiksmai yra amoralūs, jiems nėra suteiktas Jungtinių Tautų mandatas, todėl Lietuva neturėtų jų paremti.
"Moralės požiūriu JAV šį karą jau pralaimėjo. Pritarti nutarimui, reikštų užtraukti Lietuvai ne tik gėdą, bet ir nelaimę", - teigė vienas aktyviausių karo Irake priešininkų Seime - parlamentinio Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Rolandas Pavilionis. "Mistika ima gaubti ne tik mūsų gyvenimą, bet ir mūsų užsienio politiką. Talkinti karui bet kokia forma yra dalyvauti kare.", - teigė jis atmesdamas argumentus, kad Lietuvos kariai dalyvaus tik humanitarinėje misijoje.
Socialdemokratė Birutė Vėsaitė teigė, kad karui Irake nėra "jokio moralinio pateisinimo", ir ragino siekti, kad Jungtinės Tautoms būtų sugrąžintas pagrindinis vaidmuo sprendžiant krizę Irake. Tačiau ji pritarė, kad Lietuva turi dalyvauti humanitarinėje misijoje. Socialdemokratinės koalicijos frakcija dėl nutarimo balsavo laisvai.
Frakcijos vardu kalbėjęs Seimo pirmininko pavaduotojas Vytenis Andriukaitis pritarė nutarimui, bet pažymėjo, jog tarptautinė bendruomenė prieštaringai vertina veiksmus Irake, ypač jų teisėtumą. Šiuo klausimu jis siūlė Lietuva užimti neutralią poziciją. "Manau, jog ne Lietuvos problema yra dalyvauti tame teisniame ginče dėl operacijos Irake teisėtumo", - sakė jis.
JAV ir jos sąjungininkai karinius veiksmus grindžia praėjusiais metais priimta JT rezoliucija, kuri numatė, jog nebendradarbiaudamas su JT inspektoriais Irakas gali susilaukti rimtų padarinių.
Prancūzija, Vokietija, Rusija ir JT generalinis sekretorius mano, kad minėta rezoliucija nesuteikė pagrindo automatiškai pradėti karo Irake ir tam reikėjo gauti naują mandatą JT Saugumo taryboje.
Kai kurie Seimo nariai pareiškė, kad nutarimo projektą dėl Lietuvos karių siuntimo turėjo pristatyti pats prezidentas R. Paksas arba jo patarėjas, bet ne krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius.
JAV ir jos sąjungininkių Didžiosios Britanijos ir Australijos pajėgos šiuo metu kaunasi Irake su Saddamui Husseinui ištikimomis pajėgomis, artėdamos prie sostinės Bagdado. Sąjungininkai vietomis susiduria su aršiu Irako vyriausybinių pajėgų pasipriešinimu.
JAV administracija teigia, kad šia misija siekiama nuginkluoti S. Husseino režimą, surasti ir sunaikinti masinio naikinimo ginklus, sutraukyti teroristų tinklus.
BNS
