Estai jau mato šviesą ekonominės krizės tunelio gale, o baltai į ateitį žiūri pesimistiškiau, rašoma naujausiame „GFK“ visuomenės pasitikėjimo šalies ekonomika tyrime.
Gyventojų „nusiteikimą“ rodantis indeksas Lietuvoje ir Latvijoje per metus nučiuožė žemyn iki 67, o Estijoje jis siekia 75.
Liepos mėnesį atlikto tyrimo duomenimis, tik penktadalis visų trijų Baltijos valstybių apklaustųjų pripažino, kad jų ekonominė būklė pagerėjo. Taip pat tik penktadalis tiki, kad per būsimąjį pusmetį „gyvenimas gerės“.
40-50 proc. Baltijos valstybių gyventojų mano, kad per praėjusį pusmetį jų ekonominė padėtis žymiai pablogėjo, o 30-40 proc. sako, kad ji žymiai pablogės per ateinantį pusmetį.
Estai mažiau tikisi blogesnių laikų, o lietuviai, anot tyrimo, krizės tebelaukia pasirodant. Latvijoje būklės pablogėjimą numatančių skaičius auga.
„GFK Baltic“ vadovė Iluta Skruzkalne sako: „Lietuvos situacija šiuo metu yra geresnė nei abiejų kaimynių, ir jei ji sugebės pasinaudoti savo šiaurinių kaimynių pamokomis, jos ekonomikos nusileidimas bus švelnesnis. Lietuvai gali padėti artėjantys Seimo rinkimai – dėl jų valdančiosios partijos gali priimti pakankamai populistinius sprendimus, už kuriuos teks mokėti jau būsimajai valdžiai“.
Lietuviai per artimiausią pusmetį dar tikisi kainų augimo, o estai mano, kad viršūnė jau pasiekta. Didėjančios infliacijos Lietuvoje laukimas siejamas ir su numatomu Ignalinos atominės elektrinės uždarymu.
Tačiau pusė (50 proc.) lietuvių mano, kad šiemet ir per pirmą būsimų metų pusmetį spės sutaupyti. Latvijoje taip mano 35 proc. , o Estijoje – 29 proc.
Latvijoje daugiausia optimistų, besitikinčių atlyginimų padidėjimo – keletą praėjusių metų atlyginimai Latvijoje augo sparčiau nei kaimyninėse šalyse. Taigi, tai greičiau inertiškas požiūris.
Tik trečdalis apklaustų latvių ir estų mano, kad dabar tinkamas metas pirkti būstą, žemę, automobilį ar baldus. Taip manančių lietuvių yra daugiau.
