Daugeliui vairuotojų, bent kartą besikreipusių į techninių apžiūrų centrą dėl transporto priemonės techninės būklės patikrinimo, „Tauragės kurjerio“ redakcijoje apsilankiusio vyro skundas gali pasirodyti nepagrįstas – jis nesutiko su reikalavimu parodyti gesintuvą, avarinį ženklą ir vaistinėlę, nes esą juos turėti neprivaloma. Vėliau išsiaiškinome, kad tokie reikalavimai netaikomi tik naujiems automobiliams. Ne vienas mūsų tautietis pasiryžę nesiginčydami vykdyti visus įvairių specialistų reikalavimus. O Kęstutis Daugirdas sakė, kad jam labiausiai nepatinka mūsų šalyje nuolat įjungiamas prievartos mechanizmas, nesvarbu, ar to reikia, ar ne, mat beveik dešimt metų gyvendamas užsienyje nuo to yra atpratęs.
Išvijo ne krizė
K.Daugirdas sako, kad jį, skirtingai negu daugelį kitų tautiečių tuo metu, kitur darbo ieškoti išvijo ne krizė, turėjo pakankamai darbo Tauragės statybose (dirbo statybos valdyboje, mėsos kombinate), o panieka iš savo rankų darbo gyvenantiems žmonėms. Tauragiškio darbo paieškos nebuvo lengvos. Bandė dirbti Čekijos statybose, tačiau iš ten buvo priverstas sprukti dėl darbininkus apgaudinėjusių tarpininkų ukrainiečių. Turėjo pažįstamų Danijoje, todėl išvyko į šią šalį. Darbo statybose netrūko, tačiau tuomet dirbti buvo galima tik nelegaliai. Dirbant tekdavo slapstytis, dirbti uždarose patalpose, su giminaičiu į darbą septyniolika kilometrų važiuoti dviračiais. Nors turėjo automobilį, negalėjo jo rodyti dėl lietuviškų numerių.
Kęstutis pasakojo, kad nelegalų darbą šioje šalyje kontroliuoja profsąjungos: tikrina, filmuoja, fotografuoja, nustačius pažeidimą, skiriamos didelės baudos. Bet nelegalų skaičiaus tai nemažino, nes šioje šalyje trūksta darbo jėgos. Kol bus atlikti remonto darbai, tenka laukti mėnesius ar metus, laikraščiai pilni tokį darbą siūlančių skelbimų. Be to, nelegalus darbas – perpus pigesnis. Jį daugiausiai dirba lietuviai ir lenkai.
Deja, mūsų tėvynainiai ir lenkai ne visur gerai pasirodo. Daugelis švedų miškuose turi poilsio namelius. Juose neberadę paliktų įrankių, jie visų pirma pamini, kad turbūt ten apsilankė lenkai ar lietuviai. Yra ir tokių, kurie į Europos Sąjungos šalis važiuoja ne dirbti, o vogti, pavyzdžiui, Danijoje už vagystes ne iš karto baudžiama.
- Tiek pinigų, kiek Danijoje, galima uždirbti ir Lietuvoje, tačiau netinkamais būdais, pavyzdžiui, kontrabanda. Be to, Lietuvoje nesaugu – avarijos, plėšimai, žudymai, vagystės, todėl ir nežadu grįžti. Ketinu persikelti gyventi į Angliją, ten nusipirkti butą ar namą, nes būstų kainos panašios kaip Palangoje. Susirasti nesunkų darbą, – pasakojo K.Daugirdas.
Gyvenimas ramus ir saugus
Pasak Kęstučio, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą viskas pasikeitė, dirbant nebereikėjo slapstytis, uždarbis išaugo dvigubai. Kęstutis sako, kad atlyginimas jį tenkina, Danijoje gyvenimas ramus ir saugus.
- Jei gerai dirbi, darbo rasti gali ir Lietuvoje, bet Danijoje už tą patį darbą moka maždaug penkis kartus daugiau. Maisto, butų kainos panašios, buto nuoma ir komunalinės paslaugos – maždaug penktadalis atlyginimo, – pasakojo jis.
K.Daugirdas neslepia prisidėjęs prie to, kad abi jo dukros – Sandra ir Aušra išvyktų gyventi į Angliją. Ruošė jas tam iš anksto – abi pas Leokadiją Judelienę mokėsi anglų kalbos, nes svetur gyvenant svarbiausia mokėti kalbą. Pats taip pat neblogai kalba angliškai – pavyko atgaivinti mokykloje įgytas žinias. Jo mokytoja taip pat buvo L.Judelienė. Vyresnioji K.Daugirdo duktė turi savo firmą, jaunesnioji dirba ir mokosi, abi yra sukūrusios šeimas, vyresnioji augina du vaikus.
Praktiški, santūrūs ir atsargūs
Pasak K.Daugirdo, danai – praktiški, santūrūs ir atsargūs žmonės. Visada pasirinks palankiausią variantą, niekada nekelia tono, problemas stengiasi spręsti taikiai, tačiau į artimesnę pažintį su svetimšaliais leidžiasi tik kam nors rekomendavus.
Apie danų tvarką ir praktiškumą liudija kapinių tvarkymas. Ten nėra mados ir galimybių ant kapo užversti Puntuko dydžio akmens ir įrengti gėlių darželio. Leidžiama statyti standartinio dydžio paminklą, aplinką tvarko firmos. Po dvidešimties metų mokestis už kapavietę didėja, todėl dalis artimųjų paminklus pasiima ir pasistato savo sodybose. Kęstučiui taip pat yra tekę tokiu perstatymu užsiimti.
Jį žavi šios šalies tvarka visose gyvenimo srityse, ypač socialinėje, nes lietuviui tai aktualu – Tauragėje gyvena seni tėvai, tėvas sunkiai serga. Danijoje vaikai ir tėvai gyvena atskirai. Jei senukams prireikia priežiūros, o vaikai jais negali pasirūpinti, senoliais rūpinasi socialiniai darbuotojai arba jie apsigyvena prieglaudose. Dalį lėšų išlaikymui skiria valstybė, dalį - patys senukai. Lietuvoje prieglaudos žemesnio lygio, į jas priimami tik neturintys artimųjų senukai.
Danai didelį dėmesį skiria maistui, jo kokybei. Mėgsta skaniai pavalgyti, pakalbėti apie maistą ir jo ruošimą, nemėgsta vadinamojo „greito“ maisto. Vakare visa šeima susirenka vakarienės. Populiarios keptos dešrelės, kepta šoninė, kuri valgoma su vyno padažu, serbentų želė, raugintais agurkais ar burokėliais. Skanūs garsieji danų sumuštiniai su mėsa ir daržovėmis.
Jovita STRIKAITIENĖ
