Krūties vėžys yra labai dažna moterų piktybinė liga. Lietuvoje kasmet ja suserga 1 500 moterų. Gydytojų onkologų teigimu, sergamumas šia liga nuosekliai didėja.
„Moterys krūties vėžiu serga šimtą kartų dažniau nei vyrai. Baltosios rasės moterys serga dukart dažniau negu azijietės ar ispanės.
Rečiausiai ši liga užklumpa japones, tailandietes, indes, dažniausiai – danes, šveicares, brites, Šiaurės Amerikos ir Naujosios Zelandijos gyventojas. Manoma, kad tai susiję su mitybos įpročiais, fiziniu aktyvumu, su tuo, kad skirtingų šalių moterys suvartoja nevienodą kiekį riebalų“, – sako gydytoja onkologė.
Lietuvos vėžio registro duomenimis, krūties vėžys yra antroji pagal dažnumą moterų onkologinė liga po odos piktybinių navikų, kasmet ši liga pasiglemžia Lietuvoje – 32/100 000 moterų, pasaulyje 26/100 000 moterų. Lietuvoje 45–64m. amžiaus moterys dažniausia miršta nuo piktybinių navikų, nors bendroje mirtingumo struktūroje šalyje vėžys užima antrą vietą.
Netinkamas gyvenimo būdas
Daugeliui moterų nerimą kelia klausimas, kas sukelia krūties vėžį. Pasak mamologės, šios ligos riziką didina nesveika gyvensena.
„Ji skatina įvairių piktybinių navikų atsiradimą. Pasaulio vėžio tyrimų fondo atliktas tyrimas atskleidė, kad tiriamųjų, kurie niekada nebuvo rūkę, kūno masės indeksas buvo mažesnis nei 30, jie mankštinosi daugiau nei 3,5 val. per savaitę ir sveikai maitinosi, vėžio rizika sudarė vieną trečdalį rizikos tų žmonių, kurių gyvensena buvo priešinga“, – patirtimi dalijasi gydytoja.
Krūties vėžio vystymuisi svarbūs genetiniai, aplinkos, hormoniniai ir mitybos veiksniai. Tačiau pažymima, kad net 75 proc. sirgusių moterų neturėjo nė vieno iš čia paminėtų veiksnių. 20–30 proc. sergančių krūties vėžiu pacienčių pripažino, kad turi bent vieną giminaitę, kuri sirgo šia liga. Tada vėžio rizika padidėja 1,7–9 karto.
Mamologė teigia, kad apie 10 proc. krūties vėžio atvejų yra paveldami, dauguma jų dėl BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijos. Jeigu moterims nustatomi šie genai, tikimybė susirgti krūties vėžiu yra 50–80 proc.
Todėl esant tokiai didelei rizikai, rekomenduojamos profilaktinės operacijos – gimdos priedų šalinimas, abipusės mastektomijos su vienmomentinėmis rekonstrukcijomis implantais.
Esama ir kitų veiksnių, kurie didina riziką susirgti krūties vėžiu. „Ankstyvos mėnesinės (kai jos prasideda dar nesulaukus 12 metų), vėlyva menopauzė (vyresnėms nei 55 metų moterims), vėlyvas gimdymas (kai gimdoma sulaukus 35 metų ir vėliau) krūties vėžio riziką gali padidinti 3 kartus, palyginti su moterimis, kurios gimdo iki 25 metų. Peroraliniai kontraceptikai taip pat skatina krūties audinio proliferaciją, todėl manoma, kad jų vartojimas didina riziką susirgti šia liga, ypač kai kontraceptikai pradedami vartoti dar iki 18 metų ir vartojami ilgiau nei dešimtmetį. Tačiau, pavyzdžiui, kūdikio žindymas ilgiau nei 3 mėnesius gali sumažinti riziką susirgti krūties vėžiu“, – aiškina mamologė.
Serga įvairaus amžiaus moterys
Ankstyva krūties vėžio ir vėžinių ligų diagnostika gana sudėtinga. Dėl amžiaus krūtyse vykstantys pakitimai gali maskuoti lėtai besivystantį patologinį procesą. Krūtys šiandien tiriamos daugiausia dviem būdais:
1. Echoskopija – tai vienas iš tyrimų, neturinčių žalingos spinduliuotės; jis atliekamas naudojant didelio dažnio garso bangas kartą per metus visoms, kurios neturi nusiskundimų ir nori pasitikrinti.Šis tyrimas ypač pravartus tiriant jauno amžiaus moteris,kurių krūtyse yra tankios liaukinės struktūros.
2. Mamografija – tai vaizdinis rentgeninis krūtų ligų diagnostikos tyrimas. Jaunoms, iki 40 metų moterims, kai krūtyse vyrauja blogai rentgeno spindulius praleidžiantis, bet jautrus jonizuojančios spinduliuotės poveikiui liaukinis audinys, mamografinio tyrimo informatyvumas ribotas. Vėliau, ypač po menopauzės, kai didesnę parenchimos dalį sudaro rentgeno spinduliuotei pralaidus riebalinis audinys ir mamogramose gerai matomi net ir labai nedideli pokyčiai, šis tyrimas yra pagrindinis norint išsamiai ištirti moters krūtis.
„Krūtys šiais laikais daugiausia tiriamos ultragarsu arba rentgeno mamografijos metodu. Abu jie vienas kitą papildo, įvertina apčiuopiamus ar neapčiuopiamus krūtų pakitimus. Esant reikalui, diagnozės patikslinimui , atliekama punkcinė darinio biopsija su histologiniu ištirimu“, – galimybę išsitirti aiškina mamologė.
Ji pabrėžia, kad savitikros nauda, nustant krūties vėžį, Amerikos klinikinės onkologijos draugijos duomenimis, yra abejojama.
Lietuvoje profilaktinė krūtų patikros programa pradėta vykdyti 2005 metais. Toks krūtų mamografinis tyrimas kas dvejus metus yra dotuojamas valstybės 50–69 metų moterims. Tačiau reikia priminti, kad, įdiegus profilaktinę mamografiją, krūties vėžio atvejų padaugėjo, nes nustatomi piktybiniai krūtų pakitimai, kurie kliniškai pasireikštų tik po metų ar trejų.
Tenka pripažinti, kad krūties vėžiu serga ir jaunesnės nei 50 metų moterys (apie 330 per metus) ir vyresnės nei 70 metų moterys (apie 400 per metus).
Gali išgyventi ilgai
Krūties vėžys – heterogeninis navikas, kuriam būdingos skirtingos klinikinės, patologinės ir molekulinės savybės. Įvairioms šio vėžio formoms būdinga savita klinikinė eiga, prognozė ir skirtingos gydymo galimybės. Gali būti taikomas chirurginis, spindulinis gydymas, chemoterapija, hormonų ir biologinė terapija.
Diagnozavus krūties vėžį, apie tai, kokia bus gydymo taktika, sprendžia daugiadisciplininė gydytojų onkologų komanda – ji aptaria konkretų ligos atvejį, įvertina paciento būklę, naviko pobūdį, ligos stadiją.
Laiku diagnozavus krūties vėžį, paciento galimybė išgyventi priklauso nuo ligos stadijos: nustačius pirmos stadijos krūties vėžį išgyvena 98 proc. ligonių, antros stadijos – 83 proc., trečios ir ketvirtos stadijos – 23 proc.
Didžiosios Britanijos vėžio tyrimo institutas prognozuoja, kad daugiau nei du trečdaliai moterų, kurioms diagnozuotas krūties vėžys, gali išgyventi daugiau nei 20 metų.