Elektra per pigi
„Sutinku, kad viešasis sektorius yra civilizuotos valstybės požymis, ir investicijos į žmogišką kapitalą svarbios. Bet šis sektorius reikalauja finansavimo: jeigu turime didelį finansavimą, turime didelius mokesčius. Arba turime turėti visuomenę, kuri netoleruotų šešėlio“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
Tačiau didesnis dirbančiųjų apmokestinimas, anot transliacijos svečio, šiuo atveju nebūtų geriausias sprendimas. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) darbo jėgai tenkančią mokestinę naštą kaip tik siūlo mažinti.
„Bet norint palaikyti viešojo sektoriaus kokybę, reikia jį ne tik efektyvinti, bet ir ieškoti kitų resursų įvedant naujus mokesčius – nekilnojamojo turto, automobilių taršos. Taip pat, turint omenyje paplitusį šešėlį, mokesčius reikia nukreipti į tas sritis, kuriose būtų lengva jį surinkti. Pavyzdžiui, galėtų būti elektros mokestis.
Elektros kaina ES mastu Lietuvoje yra maža, todėl elektros mokestis galėtų būti padidintas namų ūkiams mainais į didesnį darbo užmokestį“, – svarstė banko ekonomistas.
Pinigai nueina statyboms
Diskusijoje apie viešojo sektoriaus finansavimą Ž. Mauricui oponavęs kitas ekonomistas, VU profesorius Romas Lazutka atkreipė dėmesį, kad viešąjį sektorių finansuoti Lietuvoje dosniau yra privalu.
„Aišku, galime konkuruoti su pakistaniečiais ir kinais pigiomis ir primityviomis prekėmis, arba galime bandyti konkuruoti kokybe. Bet išsilavinusiai ir konkurencingai darbo jėgai reikia investicijų – nepakanka apsirengti ir pavalgyti, reikia vartoti ir kokybiškas viešojo sektoriaus paslaugas.
Viešosios paslaugos itin svarbios šalies konkurencingumui. Tam, kad žmonės būtų sveiki, reikia geros sveikatos apsaugos. Efektyviai ją organizuoja valstybė, o ne privatus sektorius kaip JAV. Mes tai turime, tik šią sistemą reikia stiprinti“, – tikino R. Lazutka.
Jis pridūrė, kad nors pagal kai kurių viešojo sektoriaus sričių finansavimą Lietuva ir lenkia ES vidurkį, bet giliau panagrinėjus paaiškėja nemaloni tiesa.
„Štai švietimui daugiau išleidžiame nei yra ES vidurkis. Bet nemažai pinigų tam skiriama iš ES struktūrinių fondų lėšų – tai pinigai statyboms, mokyklų infrastruktūrai gerinti, bet ne mokytojų algoms.
Todėl reikia atskirti šią paramą nuo lėšų, patenkančių iš mokesčių mokėtojų kišenių finansuojant švietimą. Pagal EBPO statistiką, mes finansuojame švietimą mažiau nei dauguma šalių“, – sakė R. Lazutka.
Daugiau dviejų ekonomistų minčių apie padėtį Lietuvos viešajame sektoriuje, kaip įsigaliojusi mokesčių reforma atsilieps viduriniajai Lietuvos klasei ir, ar kaupimas privačiuose pensijų fonduose taps išsigelbėjimu senatvėje, galite išgirsti tv3.lt vaizdo įraše:
