Nuo 2019 metų įsigalioja Gyventojų pajamų mokesčio lengvata būsto (išskyrus daugiabučių namų modernizavimą) ir lengvųjų automobilių remonto darbams bei auklių paslaugoms nepilnamečiams vaikams.
Atgausite iki 400 eurų
Iki 2 tūkst. eurų mokesčio lengvata nustatyta vienam gyventojui. Tačiau šeimai paliekama galimybė išlaidomis ir lengvata pasidalinti. Jei, pavyzdžiui, vienas iš sutuoktinių už judviejų būsto remontą sumokėjo 4 tūkst. eurų, bet sąskaita išrašyta tik vieno iš sutuoktinių vardu, kiekvienas iš sutuoktinių galės sumažinti savo apmokestinamąsias pajamas po 2 tūkst. eurų ir susigrąžinti iki 800 eurų.
Beje, jei remonto darbai vykdyti 2018 metais, o už juos atsiskaityta 2019-aisiais, vis tiek galima pasinaudoti lengvata, pažymi VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.
Lengvata numatyta ir tokiu atveju, jei vienas iš sutuoktinių nedirba ir neturi pajamų. Jei sutuoktiniai į būsto ar automobilio remontą įneš po 1 tūkst. eurų, sutuoktinis, kurio pajamos leidžia pasinaudoti lengvata, galės sumažinti savo apmokestinamąsias pajamas 2 tūkst. eurų suma.
Tiesa, remonto atlikti ir vaikų prižiūrėti bet kas negalės. Valstybinė mokesčių inspekcija numato, jog šiuos darbus atlikti turės Lietuvos Respublikoje įregistruotas mokesčių mokėtojas arba registruotis mokesčių mokėtoju privalantis asmuo.
Tai gali būti net paslaugų pirkėjo giminaitis ar kaimynas, jei tik jis yra įsiregistravęs mokesčių mokėtoju (įsteigęs juridinį asmenį arba vykdo atitinkamos rūšies individualią veiklą). Taip pat tokiu atveju pirkėjas turi pateikti išlaidas pagrindžiančius dokumentus, kuriuos išrašys paslaugą suteikęs asmuo.
Lengvata taikoma tik remonto darbams, bet ne remontui reikalingoms medžiagoms, priemonėms ar detalėms.
Pinigus atgaus tik 2020 m.
Aukles samdantys tėvai taip pat galės atgauti iki 400 eurų už jos suteiktas paslaugas. Lengvata netaikoma už mokamus darželius ar mokyklas, bet tėvai galės atgauti dalį išleistų pinigų, jei moka už papildomą vaiko priežiūrą mokyklos patalpose.
Jei paslaugas perkantys gyventojai savo pateiktais dokumentais bandys patvirtinti neatliktus ar neapmokėtus darbus ar paslaugas arba kainas už suteiktas paslaugas bus nepagrįstai padidinta, VMI tai vertins kaip gyventojo piktnaudžiavimo teise į lengvatą.
Minėtoji lengvata galios trejus metus – iki 2021 m. gruodžio 31 d.
„Pirmąsyk susigrąžinti dalį sumokėto GPM gyventojai galės 2020 m., pateikę metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2019 metus. Prie jos reikės pridėti skenuotus ar fotografuotus minėtų paslaugų suteikimą ir sumokėjimą patvirtinančius dokumentus“, – atsakyme tv3.lt rašė R. Virvilienė.
Gyventojai, kurie nenori patys pildyti metinių pajamų deklaracijų ir pageidauja, kad preliminarias deklaracijas jiems parengtų VMI, apie savo patirtas išlaidas informaciją jau nuo 2019 m. galės mokesčių administratoriui teikti pranešimu.
Taikomi apribojimai
Vis dėlto minėtoms lengvatoms taikomi ir apribojimai. Pavyzdžiui, jei uždirbate minimalų mėnesinį atlyginimą (šiuo metu 400 eurų), maksimalios 400 eurų sumos neatgausite. Jei norite susigrąžinti maksimalią sumą, per mėnesį turite uždirbti bent 600 eurų į rankas (jei nestudijuojate).
VMI primena, kad bendra išlaidų, kuriomis gali būti mažinamos apmokestinamosios pajamos, suma negalės viršyti 25 proc. gyventojo metinių apmokestinamųjų pajamų.
Šiuo metu dalį GPM gali susigrąžinti gyventojai, mokėję gyvybės draudimo, studijų ar pensijų įmokas, palūkanas už būsto paskolą. Gyvybės draudimo ir pensijų įmokoms taikoma maksimali 2 tūkst. eurų riba (galima atgauti iki 300 eurų). Tuo metu studijų įmokų ir būsto paskolos palūkanų suma negali viršyti 25 proc. apmokestinamųjų pajamų.
