Sergantiems ir į darbą negalintiems į darbą eiti darbuotojams valstybė kompensuoja 80 proc. uždirbamos algos. Vis dėlto, jei serga minimalų mėnesinį atlygį (MMA) uždirbantis darbuotojas, nukenčia jo darbo stažas.
„Pensijų draudimo stažas – vienas iš vardiklių, nuo kurio paskui priklauso pensija – skaičiuojamas pagal sumokėtas įmokas, kurios yra sumokamos nuo žmogaus algos arba tos kompensuojamosios pajamos. Tai jeigu žmogaus alga yra MMA, ligos išmoka jam, kaip ir visiems kitiems, yra 80 proc. buvusios algos. Na, yra apribojimai tiek minimumas tiek maksimumas. Ir už tas dienas, kai jis serga ir kai jam skaičiuojama 80 proc. algos, tai ir yra skaičiuojama tarsi įmokos būtų mokėtos nuo 80 proc. nuo minimalios mėnesio algos“, – INIT televizijai komentavo vyriausioji „Sodros“ patarėja Julita Varanauskienė.
Vadinasi, jei darbuotojas serga tris dienas, jis sukaups ne trijų dienų darbo stažą, o 80 proc. nuo trijų dienų, todėl ir jo darbo stažas bus atitinkamai mažesnis. „Sodros“ atstovės teigimu, ši problema būtų mažiau opi, jei darbdaviai dalies atlyginimų nemokėtų vokeliuose.
„Tarkim, žmogus gauna atlyginimą į rankas, kuris kelis kartus viršija minimalią, bet jo rodoma alga yra tik minimali, tai reikia suprasti, kad jo ligos išmoka 80 proc. bus skaičiuojama nuo tos oficialios algos“, – teigė J. Varanauskienė.
Tuo metu mažiau nei MMA uždirbantys žmonės, anot jos, sirgdami gali užsidribti.
„Jeigu mes kalbame apie žmones, kurie uždirba mažesnę negu minimalią mėnesio algą ir darbdavys už juos sumoka papildomą įmoką, nes yra toks reikalavimas, gali būti ir taip, kad žmogus, pavyzdžiui, uždirba pusę minimalios mėnesio algos, tarkim 200 eurų, jo ligos išmoka jau būtų skaičiuojama 80 proc. nuo 400 eurų. Ir tokiu atveju, tokiems žmonėms išeina, kad jie teoriškai sirgdami gauna didesnes pajamas, nei dirbdami“, – pastebėjo J. Varanauskienė.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje MMA gauna apie 151 tūkst. darbuotojų. MMA yra 400 eurų.
Kaip apskaičiuojama pensija
Šiuo metu, pavyzdžiui, 16 metų darbo stažą turintis asmuo gali sulaukti kiek didesnę nei 142 eurų pensiją, o pensija sukaupus 30,5 metus darbo stažo gali siekti nuo 215 eurų. Lietuvoje, vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą, 2018 m. spalį siekia 337,48 eurus.
Perskaičiavus senjorų senatvės pensijas, jas nuo šiol sudaro bendroji ir individualioji dalys.
Bendrosios pensijų dalies dydį lemia iki šiol įgyto stažo ir būtinojo stažo tuomet, kai žmogus sulaukia senatvės pensijos amžiaus, santykis. Įgijus daugiau stažo, didėja bendroji pensijos dalis.
Ji taip pat kasmet indeksuojama priklausomai nuo Lietuvos darbo užmokesčio fondo augimo. Metus stažo galima įgyti per metus sumokėjus socialinio draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12 MMA (minimalių mėnesio algų), galiojusių tais metais.
Taip stažą kaupia visi darbuotojai, taip pat ir dirbantys pensininkai. Individualiąją pensijos dalį sudaro per gyvenimą sukauptų (senjorams perskaičiuotų) taškų suma, padauginta iš taško vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją.
Vienas taškas įgyjamas, kai darbuotojas, taip pat ir pensininkas, per metus sumoka socialinio draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12 VDU (vidutinių darbo užmokesčių), galiojusių tais metais.
Gaunant didesnę algą ir sumokėjus daugiau įmokų, gaunama daugiau taškų, o gaunant mažesnę algą – taško dalis. Individualioj pensijos dalis taip pat kasmet indeksuojama.
