Dalį vakarų Lietuvos jau nuo pavasario kausto stichinė sausra. Štai Šilutė, vadinama potvynių kraštu, dėl šiųmetės sausros padarytos žalos pirmoji šalyje paskelbė ekstremalią situaciją.
„Nukentėjo ūkininkai, bet kenčia ir gyventojai, kurie gyvena prie žvyrkelių. Nespėjame mes laistyti, kadangi yra sausra didžiojoje Lietuvos dalyje ir to vandens sūraus nepakanka, dėl to yra daug skundų, daug skambučių. Išskirtiniai metai, kad būtų tokia sausra“, – stebėjosi Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis.
Šilutiškiai pergyvena ir dėl nuslūgusios upės, išdegusių pievų, dėl sausros žūstančio derliaus. Žmonės meldžia lietaus.
„Gaila žiūrėti į aplinką, kai viskas geltonuoja, taip gražiai buvo pylimai kur sutvarkyti žaliavo, buvo malonu žiūrėt, dabar parudavę viskas. Baisu, baisu“, – galvą kraipė Šilutės rajono gyventojas.
Kiti kalbinti žmonės teigė, kad dėl sausros pašlijo jų sveikata.
„Labai sausa jaučiasi, slegia ir dėl sveikatos jaučiasi. Slegia, nuovargis...“, – teigė šilutiškė.
Šilutės rajono savivaldybė dėl išaugusio gaisrų pavojaus nuo antradienio draus gyventojams lankytis miškuose.
„Jau paskelbta gaisringumo ketvirta klasė Šilutės savivaldybėje ir manome, kad šią savaitę paskelbs paskutinę, penktą gaisringumo klasę. Tai labai pavojinga lankytis miškuose. Todėl pasinaudodamas proga prašau visų: ir poilsiautojų, ir gyventojų nesilankyti miškuose“, – įspėjo Šilutės meras.
Miškininkų teigimu, dėl sausros ir išaugusio gaisrų pavojaus sudėtinga situacija visuose šalies miškuose.
Itin įtemptas pirmadienis buvo Šiaulių rajone. Po 11 valandos ugniagesiai skubėjo prie Rėkyvos ežero. Ten ugnis buvo apėmusi maždaug hektarą miško paklotės. Situaciją dar labiau sunkina, kad aplink durpingos vietos ir itin sudėtinga suvaldyti ugnį.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
