Lietuva – tolerantiškas darbdavys, arba kaip Seimo nariai darbą dirba

Baigiantis eilinei Seimo pavasario sesijai, „Balsas.lt“ parūpo sužinoti, kaip dirba mūsų išrinktieji. O nusprendę pažvelgti, kaip pastarosios kadencijos Seimo nariai dalyvavo ir balsavo posėdžiuose, pasinaudojome „Seime.lt“ sukauptais duomenimis. Šios svetainės kūrėjai nurodo, kad visi duomenys, kuriais jie rėmėsi –  iš Seimo interneto svetainės.

Oficiali statistika, pateikta šioje svetainėje, teigia, kad posėdžiuose kasdien dalyvauja apie 80-90 proc. visų parlamentarų. Joje yra bendri Seimo narių lankomumo ir balsavimo rodikliai bei informacija apie kiekvieną Seimo narį.

Tuo metu „Seime.lt“, anot projekto sumanytojų, domėjosi, kiek valandų (procentais) iš viso tą dieną Seimo narys dirbo. Ernesta ir Aurimu prisistatantys projekto kūrėjai suskaičiavo, kad iki 2011-ųjų birželio parlamentarai rinkosi į daugiau kaip 320 posėdžių, balsavo daugiau kaip 6,5 tūkst. kartų.

„Balsas.lt“, remdamasis čia pateiktais skaičiais, nusprendė pasižiūrėti, kurie parlamentarai pareigingiausi, o kurie atsidurtų sąrašo gale.

Ministras ar parlamentaras –  kuri darbo vieta svarbesnė?

Jeigu parlamentarams pažymius rašytume už lankomumą, pažangiausias būtų Jonas Kondrotas,  nepraleidęs nė vieno. Lankomumo  lentelėje 100 proc. turėtume rašyti ir Evaldui Lementauskui, tačiau abu jie Seimo nariais tapo tik šių metų balandžio mėnesį. Vienu iš pažangiausių šiuo aspektu galime pavadinti Kazimierą  Kuzminską, dirbantį nuo pat kadencijos pradžios 2008 m. rudenį ir praleidusį tik 2 proc. arba apie 7 posėdžius.

Lentelės gale rikiuotųsi daugiau nei du penktadalius posėdžių praleidę parlamentarai ministrai Gintaras Steponavičius (59 proc.), Rasa Juknevičienė (59 proc.) ir Eligijus Masiulis (55 proc.) . Beje, oficialus visų Seimo narių posėdžių lankomumo vidurkis 89 proc.

Bet atrodo, kad kai kuriems tautos išrinktiesiems dalyvauti posėdyje visų pirma reiškia užsiregistruoti, o paskui – kaip dievas duos... Ne bėda, jeigu jam įpusėjus ir išeisi.

Duomenys, pateikti portale „Seime.lt“ , liudija: daugiausia laiko Seime praleidžia Kazimieras Kuzminskas (95 proc.), mažiausiai – Eligijus Masiulis (27 proc.). Tiesa, pagal pastarąjį rodiklį ne itin pareigingas atrodo ir visas Seimas– visi parlamentarai kartu sudėjus ne darbo vietoje praleido beveik du penktadalius laiko.

Tad iš pradžių į pareigingiausiųjų trejetą pretendavęs Seimo naujokas Evaldas Lementauskas iškart smukteli žemyn – mat ne salėje praleido daugiau kaip pusę visų posėdžių laiko.  Šiuo aspektu jį gerokai lenkia kitas parlamento naujokas J. Kondrotas – pastarasis kažkur kitur praleido vos 7 proc. posėdžių laiko.

Dar vienas Seimo naujokas Albinas Mitrulevičius posėdžių veikiausiai stengiasi nepraleisti. Pastarasis parlamentaras tarp naujokų pelnytų pareigingiausiojo titulą.

Ankstesnių kadencijų metu kaip vienas iš daugiausiai keliaujančių parlamentarų garsėjęs Emanuelis Zingeris šiek tiek atsilieka nuo Seimo posėdžių lankomumo vidurkio. Reikia nepamiršti, kad parlamentaro, kaip ir bent kurio kito bet kurios įstaigos ar įmonės darbuotojo komandiruotė – taip pat darbo laikas.

Tarp Seimo frakcijų absoliutus pareigingumo lyderis TS-LKDF (71 proc.), autsaideris LCSF (49,4 proc.).

Metų laikai parlamentarams ypatingo poveikio neturi. Daugiausia laiko Seimo rūmuose  jie praleido 2010 m. liepą (66,4 proc.), lapkritį (64,5 proc.) ir gruodį (63,6 proc.), mažiausiai spalį (57,2 proc.).

Posėdžių lankomumas

Naujieji merai – ir tarp lyderių, ir tarp autsaiderių

Po savivaldybių rinkimų Seimo nario kėdę į Klaipėdos mero regalijas iškeitęs Vytautas Grubliauskas nedalyvavo tik vos daugiau negu dešimtadalyje Seimo posėdžių (13 proc.),  bet juose išbuvo vos daugiau negu pusę – 53 proc. posėdžių laiko. Net 24 kartus dabartinis uostamiesčio meras užsiregistravo balsavimui, tačiau taip ir nebalsavo.

Galima tik spėlioti, ar po vasarį vykusių savivaldybių rinkimų Raseinių rajono meru tapęs partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Remigijus Ačas ir anksčiau daugiau laiko praleisdavo Raseiniuose negu Vilniuje, bet nedalyvavo jis beveik penktadalyje visų posėdžių (17 proc.). O tuose, kuriuose dalyvavo, pernelyg ilgai neužsibūdavo. 43 proc. – tiek visų posėdžių laiko R. Ačas praleido juose –  liudija „Seime.lt“ surinkta statistika. Ir net 55 kartus jis užsiregistravo balsavimui, tačiau taip ir nebalsavo.

Sostinės vicemero kėdę pasirinkęs Darbo partijos narys Jonas Pinskus tarp visų į vietos savivaldą patraukusių buvusių parlamentarų bene pats pareigingiausias. Jis praleido mažiau negu dešimtadalį Seimo posėdžių, juose išbuvo beveik tiek laiko, kiek vidutiniškai posėdžiuose praleidžia visi parlamentarai ir gerokai rečiau už kolegas užsiregistravęs balsuoti kažkodėl nebalsavo...

Beje, į pažangiausiai posėdžius lankančio parlamentaro vardą pretenduojantis Kazimieras Kuzminskas užsiregistravo balsuoti, tačiau taip ir nebalsavo net 46 kartus.

E. Masiulis: dirbant Vyriausybėje bet kuri diena gali būti paskutinė

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Eligijus Masiulis – vienas iš parlamentarų ministrų –  paklaustas, dėl kokių priežasčių atsidūrė „nepažangiausiųjų“ sąraše, „Balsas.lt“ sakė, kad taip atsitiko būtent dėl to, jog dirba ministru.

„Dalyvauju tik tuose balsavimuose, kurie vyksta, kai yra priimamas įstatymas. O pateikimo ar svarstymo stadijoje tikrai dažnai nedalyvauju, nes tuo metu dirbu ministerijoje“, – pripažino jis.

E. Masiulis priminė, kad tuomet, kai dar nebuvo ministru, Seimo darbe dalyvavo gerokai aktyviau, o darbas ministerijoje atima didžiąją laiko dalį. Bet jis manąs, kad, „kol esi ministru, turi prioritetą skirti šiam darbui, nes Seimo narių  ir taip užtenka“.

Paklaustas, ar problemos neliktų pakeitus ministrų skyrimo tvarką, E. Masiulis sakė abejojantis, ar daug atsirastų tokių, kurie ryžtųsi taip rizikuoti.

„Iš esmės reikėtų šitą klausimą spręsti konstituciškai, nes šiuo metu Konstitucija numato tokią galimybę, bet žinome Lietuvos vyriausybių trapumą ir laikinumą. Seimo kadencija trunka 4 metus, o vyriausybė retai tiek išsilaiko, dažniausiai metus-pusantrų ar dar mažiau. (...) Bet kuri diena gali būti paskutinė vyriausybėje, o Seimo nario darbas stabilesnis – 4 metams turi kontraktą“, – akivaizdžius skirtumus priminė jis.

Tikslumo dėlei derėtų paminėti, kad tuo metu, kai dirba ministru, Seimo nariui mokamas ne parlamentaro, o ministro atlyginimas.

Nuo pat pastarojo Seimo kadencijos pradžios jame dirbantis pats pareigingiausias parlamentaras Kazimieras Kuzminskas, paklaustas, nuo ko priklauso, kad vieni sugeba kone visuose posėdžiuose dalyvauti, o kiti ne, sakė, kad atlikti tai, kas pavesta, mokomasi nuo vaikystės. To jį mokė tėvai, o vėliau to reikalavo pasirinkta mediko profesija.

„Ligonis guli ant operacinio stalo, tai negali vėluoti, nes anesteziologai jau dirba, sesutės – visa brigada. Ir Seime tas pats – kaip gali praleidinėti, kaip gali neiti? Tiesioginis darbas, pareiga būti ir dirbti“, – kalbėjo ilgus metus chirurgu dirbęs parlamentaras.

Anot K. Kuzminsko, kitiems greičiausiai šiek tiek trūksta atsakomybės.

„Savotiškas lengvabūdiškumas: kiti pabalsuos, kiti nuspręs, o aš kuo kitu užsiimsiu. (...) Man atrodo, tai neatsakingumas. Gal kai kurių jaunatviškas neatsakingumas“, – svarstė K. Kuzminskas.

Pažvelgti į šią situaciją iš šalies paprašėme Seimo „vidutinioką“ – niekada nebuvusį ministru nei labai pareigingą, nei labai nepažangų socialdemokratą Edmundą Jonylą. Jis pripažino, kad rinkėjai renka ne ministrus, o parlamentarus.

„Renkami Seimo nariai – ne ministrai. Ir kai reikia sėdėti ant dviejų kėdžių.... Man  kartais net keistokai atrodo, kai, sakykim, Ministras Pirmininkas beveik visą dieną sėdi Seime. Man net keisčiau, kai jie (ministrai – red. past.) yra Seime, negu ne Seime“, – kalbėjo E. Jonyla.

Anot jo, Seimo nario pareiga yra priiminėti įstatymus, o ne juos vykdyti. Bet jeigu reikėtų atsisakyti mandato, „tada jau iš Seimo narių nelabai kas norėtų eiti į ministrus“, – svarstė jis.

Dauguma žinomų veidų – tarp „pirmūnų“ ir vidutiniokų

Arūnas ir Inga Valinskai, Žilvinas Šilgalis, Antanas Nedzinskas, Andrius Šedžius... Kaip savo tiesioginį darbą dirba parlamentarai, spėjantys dalyvauti ir pramoginiuose televizijų projektuose?

Pasirodo, dalyvavimas laidose daugeliui tikrai netrukdo dirbti Seime. Bent ne labiau, negu daugeliui.

O štai keleto labai gerai žinomų politikų – tikrų politikos vilkų – statistika. Kas jau kas, o ne vieną kadenciją parlamente praleidę politikai veikiausiai žino visas dalyvavimo posėdžiuose subtilybes.

Kaip ir dera etikos saugotojui, tarp pažangiausiųjų – A. Salamakinas. O štai parlamento senbuvis Č. Juršėnas pasirodo besąs ne toks stropus, nors į penketuką ir patenka.

Bet keistas dalykas – visuomet matoma Seimo pirmininkė Irena Degutienė, pasirodo, net pagal oficialią statistiką atsilieka nuo parlamento vidurkio. Gal pastaruoju atveju taip ir turėtų būti:  juk oficialūs vizitai – taip pat darbas, bet būdama „n“ šalyje, posėdyje niekaip negalėtų dalyvauti...

Projekto sumanytojai: pakaks porą kartų per dieną apsilankyti biure

Atrodo, Lietuva (o tai mes visi – rinkėjai) labai tolerantiškas darbdavys. Kažin ar atsirastų dar bent vienas, kuris būtų patenkintas darbuotoju, ne darbo vietoje praleidžiančiu nuo  dešimtadalio iki trečdalio darbo laiko. Žinoma, parlamentarai ministrai veikiausiai tuo metu dirbo savo vadovaujamose ministerijose, bet juk mes juos rinkome į Seimą.  Antai savivaldybėse jau tvarka: arba mandatas, arba kokios nors vadovaujamos pareigos.

O kokių išvadų priėjo patys svetainės „Seime.lt“ sumanytojai, pamatę savo darbo rezultatus?

„Nebereikalaukite, kad darbuotojai dalyvautų projektuose ar užduotyse. Pakaks to, kad jie porą kartų per dieną apsilankys biure (ar gamyboje) kelioms minutėms“, – rašo Ernesta savo tinklaraštyje.

Čia ji cituoja keletą Seimo statuto straipsnių, pavyzdžiui, „Seimo narys privalo dalyvauti Seimo posėdžiuose“ (10 str., 1 p.), ar „Laikoma, kad Seimo narys dalyvavo Seimo posėdyje, jeigu jis užsiregistravo daugiau kaip pusėje iš anksto numatytų ir numatytu laiku įvykusių balsavimų (...) ir užsiregistravo visuose tos dienos Seimo posėdžiuose. Laikoma, kad Seimo narys dalyvavo Seimo komiteto ar komisijos posėdyje, jeigu jis užsiregistravo posėdžio protokolo priede pasirašytinai“ (11 str., 1 p.).

O tuomet jau savaime peršasi išvada – užsiregistravai, vadinasi esi. Žinoma, jeigu atmesime vieną kitą atvejį, kuomet  vieno parlamentaro kortelė gali atsidurti kito rankose.

Suprantama, parlamentaras irgi žmogus: jam gali suskausti dantį, namie gali prakiurti stogas  ar dar kas nors nutikti.  Tokiais atvejais paprastas žmogus sukasi kaip išmano – vienas laisvadienio prašo, kitas – tiesiog kelių valandų. Ir tik nuo darbdavio gerumo priklauso, kokios įtakos tai turės nelaimėlio piniginei.

Ar tai gali paploninti parlamentaro piniginę? Teoriškai – taip. Praktiškai – abejotina. Dar viena citata iš Ernestos tinklaraščio.

„Seimo nariui, be svarbios pateisinamos priežasties nedalyvavusiam daugiau kaip pusėje Seimo posėdžių, kuriuose iš anksto buvo numatytas ir numatytu laiku įvyko balsavimas dėl teisės aktų priėmimo, to mėnesio atlyginimas mažinamas vienu trečdaliu“ (15 str., 1p.)

„Kitaip tariant, – rašo Ernesta, – norėdamas gauti visą mėnesio atlyginimą, Seimo narys turi per mėnesį sudalyvauti bent pusėje Seimo posėdžių, kuriuose laiku vyko iš anksto numatyti balsavimai dėl teisės aktų priėmimo“.

A. Salamakinas: Seimo nariai neturi kaip įkalti sėdėti plenarinių posėdžių salėje

Vis dėlto turėtume pripažinti, kad pastaruoju metu Seimo nariai iš esmės į darbą posėdžių salėje žvelgia atsakingiau.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko Algimanto Salamakino teigimu, šios kadencijos parlamentarai tikrai pareigingesni nei anksčiau.

„Situacija ypač pagerėjo po Aleksandro Sacharuko ir Lino Karaliaus apkaltos. Šiuo metu tokių dalykų nėra, vienasmeniškumo pažeidimų neliko. Antras dalykas – tikrai pagerėjo lankomumas. Ir frakcijos reikalauja drausmės, – kalbėjo parlamentaras. – Prisiminkime ankstesnes kadencijas –  būdavo ir taip, kad nėra 71 sėdinčio salėje, ir vien dėl to negalima įstatymo priimti“.

A. Salamakinas „Balsas.lt“ pripažino, kad „būna laisvesnių momentų, kai koks nors nereikšmingas sprendimas, nutarimas (svarstomas, priimamas – red. past.), tada išeina dirbti kitų darbų. Bet plenarinį posėdį galima stebėti ir kabinete, ir Seimo nariai tuo pasinaudoja“.

„Kiekvieno mėnesio pabaigoje mes gauname suvestines ir matome, kas nedalyvavo su pateisinama priežastimi, kas – be pateisinamos priežasties. Plenarinių posėdžių salėje nėra tokios tvarkos, kad turi pakelti ranką ir paprašyti, kad leistų išeiti“, – aiškino A Salamakinas.

Jo teigimu, parlamentarai kartais nebalsuoja ir būdami posėdžių salėje.

„Pavyzdžiui, siūlo koks nors Seimo narys pataisą, ir jam reikia surinkti 29 balsus, kad jo pataisa būtų svarstoma. Jeigu Seimo nariai jai nepritaria, tai jie ir nebalsuoja. Bet tai nereiškia, kad jie nedalyvavo posėdyje.

Kita vertus, tvirtino Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas, parlamentarai dirba ne vien plenarinių posėdžių salėje, todėl tai, kad čia jo nebuvo, visai nereiškia, kad Seimo narys tuo metu nedirbo.

„Partijų pirmininkai, ministrai, Seimo pirmininko pavaduotojai, komitetų, komisijų pirmininkai turi labai daug kitų darbų ir kartais jiems tenka išeiti iš posėdžių salės atlikti tuos darbus. Bet yra prievolė – kai priimami įstatymai, reikia būti salėje“, – sakė A. Salamakinas.

Ir pridūrė: „Statutas nenumato, kad Seimo nariai turi kaip įkalti sėdėti plenarinių posėdžių salėje“.