Lietuva Barselonos derybose reikalaus 51 proc. būsimos bendros atominės elektrinės projekto vystymo įmonės akcijų, antradienį patvirtino premjeras Gediminas Kirkilas.
„Dabar bus kuriama projekto vystymo įmonė ir kadangi ta įmonė bus Lietuvos teritorijoje, ir Lietuva yra atsakinga už tai. Tokią mūsų poziciją, manau, turėtų išsakyti mūsų derybininkai. Kaip vyks derybos su partneriais, sunku pasakyti, aš manau, kad tai būtų teisinga (valdyti 51 proc.- BNS)“, - žurnalistams sakė premjeras Gediminas Kirkilas.
Anot jo, toks akcijų pasiskirstymas - kitiems trims partneriams tektų po lygią dalį - būtų tik projekto vystymo bendrovėje, o ne statybos įmonėje, kurioje galutinis partnerių dalių paskirstymas priklausys nuo elektrinės galios ir jos statybos finansavimo. G.Kirkilo teigimu, elektrinės projektavimas truks apie 1-1,5 metų.
„Pirmas žingsnis yra projektas, o po to bendra įmonė, kuri statys atominę elektrinę“, - kalbėjo premjeras.
Buvęs G.Kirkilo patarėjas, dabar - „Leo LT“ valdybos narys Saulius Spėčius BNS išsamiau nekomentavo, kokiu būdu projekto valdymo įmonė vėliau bus pertvarkyta į naują statybos įmonę.
G.Kirkilas antradienį Lietuvos radijui sakė, kad numatomose derybose Barselonoje bus svarstomos šalių akcijų dalys.
„Barselonoje bus pasiūlyta sukurti projekto vystymo bendrovę keturių valstybių - susitikimas vyks įmonių vadovų lygmenyje - „Leo“ vadovai derėsi su Latvijos („Latvenergo - BNS) ir Estijos energijos („Eesti energia“ - BNS) ir Lenkijos „Polskie Sieci Elektroenergetyczne“ (dabar - „PSE Operator“) vadovais. Bus pasiūlyta sudaryti projekto vystymo įmonę“, - interviu Lietuvos radijui sakė G.Kirkilas.
Kitą pirmadienį Barselonoje susitiks visų naują atominę elektrinę Lietuvoje statyti planuojančių šalių - Lietuvos, Lenkijos, Estijos ir Latvijos energetikos įmonių atstovai. Lietuvai pagal ankstesnius susitarimus turėtų tekti 34 proc., kitiems partneriams - po 22 proc. akcijų būsimoje elektrinėje.
Lietuvai derybose atstovausiantis „Leo LT“ vadovas Rymantas Juozaitis BNS sakė, kad tai bus darbinis susitikimas, tačiau daugiau komentuoti atsisakė: „Kai bus rezultatas, tuomet ir pakomentuosime“.
Lietuvai būsimoje bendroje įmonėje atstovaus nacionalinio investuotojo bendrovė „Leo LT“, kurią įkūrė Vyriausybė ir privataus kapitalo bendrovė „NDX energija“, turinčios atitinkamai 61,7 ir 38,3 proc. akcijų.
Jau skelbta, kad „Leo LT“ birželio 16-ąją oficialiai pradės derybas su būsimaisiais partneriais
dėl bendros įmonės, kuri statys naują atominę jėgainę, įkūrimo. Derybos vyks Barselonoje, kur vyks Europos elektros verslo sąjungos „Eurelectric“ metinė konferencija.
Vasario pradžioje keturių šalių ekonomikos ministrų pasirašytas komunikatas numato, kad iki liepos 1-osios visos keturios bendrovės turi suderinti savo principines pozicijas dėl atominės elektrinės statybos ir pateikti jas šalių ministrams.
Lietuva, pasak ūkio ministro Vyto Navicko, darys viską, kad bendra įmonė būtų sukurta kuo greičiau. G.Kirkilas anksčiau tvirtino, kad visi partneriai suinteresuoti naujos atominės elektrinės projektu, todėl jie neturėtų vilkinti derybų.
Lietuva nuolat teigė, kad jai turi priklausyti daugiau akcijų būsimoje atominėje jėgainėje, nes jis bus šalies teritorijoje, čia bus laidojamos ir branduolinės atliekos.
„Leo LT“ ketina kartu su partneriais iki 2015-2018 metų pastatys naują atominę elektrinę Lietuvoje, o iki 2013-2016 metų - elektros tiltus į Švediją ir Lenkiją.
Lenkija anksčiau reikalavo 1000-1200 megavatų (MW) būsimosios atominės jėgainės galios, o Latvija teigė sieksianti 400-500 MW galios. Estija nėra pareiškusi konkretaus noro. Tuo tarpu Lietuvos valdžia teigia, jog tik rugpjūtį taps aišku, kokia galėtų būti maksimali būsimosios elektrinės galia ir po kiek jos galėtų tekti kiekvienai partnerei.
Preliminarioje galimybių studijoje buvo numatyta, kad elektrinės maksimali galia gali būti 1600 megavatų, jei būtų statomas vienas reaktorius, arba 3200 megavatų - du reaktoriai.
