Beveik 400 mlrd. litų dydžio pajamas pernai deklaravęs Rusijos dujų milžinas iš pirmo žvilgsnio ant derybų stalo yra pasidėjęs kur kas aštresnius peilius – Lietuva kol kas neturi jokios alternatyvos rusiškoms dujoms, o Maskva, pasitelkdama blokadas ir netikėtus patikrinimus, „Gazprom“ žodžiams gali suteikti sodresnį toną.
Vis dėlto derybos vyksta, ir bent jau kol kas panašu, kad Maskvos kontroliuojamas didžiausias dujų eksportuotojas pasaulyje privalo skaitytis su nė 3 mln. gyventojų neturinčios valstybės užgaidomis, o kai kurie Rusijos atstovų pareiškimai bei oficialiosios Maskvos veiksmai tik patvirtina nuomonę, kad Vilnius pagaliau išsireikalaus ekonomine logika grįstos „Gazprom“ kainų politikos.
Įdomiausia audringo „Gazprom“ ir Lietuvos tango dalis – derybų baigtis. Kasmet milžiniškų šildymo kainų slegiamus vartotojus menkai guodžia ateityje mažėsiančios dujų kainos. Vis dėlto komercinės paslapties antspaudu pažymėtos derybos riboja spekuliacijų galimybes, tačiau nedraudžia dirstelti į motyvus, kurie atskleidžia ir veiksmų prasmę.
Bando apsaugoti Kaliningradą
Praėjusią savaitę „Gazprom“ vadovas Aleksejus Milleris pareiškė, kad Kaliningrado srityje planuojama statyti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą. Toks A. Millerio pareiškimas rodo, kad siekiama didinti labiausiai militarizuotos Europos teritorijos energetinį nepriklausomumą, mat šiuo metu dujos Rusijos anklavui tiekiamos per Lietuvą.
Negana to, Kaliningrado srityje plečiamas požeminių dujų rezervuarų dydis, vadinasi, galimybė nutraukti dujų tiekimą Lietuvai kritiniu metu gali atsirasti ant derybų stalo.
Tai iš dalies paaiškina Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimą, esą „Gazprom“ keliamos sąlygos viršija net Vyriausybės kompetenciją. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) generalinio direktoriaus pavaduotojo energetikos klausimais Vidmanto Jankausko teigimu, bandant spekuliuoti turimomis žiniomis, Kaliningrado klausimas gali būti būtent tai, ką prezidentė turėjo galvoje.
„Gali būti, kad „Gazprom“ pareikalavo, jog dujotiekis, einantis į Kaliningradą, turėtų pirmumo teisę praleisti tranzitines dujas ir nebūtų laikomas mūsų žinioje, – pasakojo V. Jankauskas. – Tačiau tai tik mano spekuliatyvi nuomonė.“
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto eksperto Tomo Janeliūno nuomone, labiausiai tikėtina, kad šalies vadovės žodžiai buvo skirti jau įstatymais tapusiems Lietuvos sprendimams apibūdinti. „Gali būti, kad „Gazprom“ sąlygos liečia strateginius sprendimus, kurių atšaukti iš esmės nebegalima“, – kalbėjo T. Janeliūnas.
Vis dėlto LPK atstovas pridūrė, kad net tokiu atveju problemų ieškoti nevertėtų, nes Lietuvos vamzdynai yra pasiruošę priimti kone dvigubai didesnį dujų srautą, nei tiekiama šiuo metu. Pašnekovo manymu, Kaliningrade vykstantys procesai orientuoti į tolimą ateitį, todėl nereikėtų jų vertinti kaip pasiruošimo kokiems nors energetiniams karams.
Vilniaus ginklas – arbitražas
Premjeras Algirdas Butkevičius yra ne kartą pareiškęs, kad Lietuvos derybininkai, kalbėdami su „Gazprom“, nežada atisakyti Lietuvai svarbių strateginių projektų, tačiau logika diktuoja, kad derantis dėl naudos privalu ką nors pasiūlyti mainais.
Sutariama, kad kalbos dėl trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo stabdymo jau yra praeityje. Rusijos pareigūnai suprato, kad tai – negrįžtamas procesas. Galima abejoti ir Maskvos galimybėmis daryti įtaką SGD terminalui Lietuvoje bei kitiems energetinę nepriklausomybę didinantiems projektams.
„Gazprom“ pateiktuose atsakymuose savaitraščio „Ekonomika.lt“ redakcijai teigiama, kad Rusijos kompanija negali kištis į nepriklausomo ekonominio objekto sprendimus. „Investicijos į SGD terminalą turi remtis ekonomine logika, o ne siekiu sumažinti dujų kainą, – rašoma oficialiame „Gazprom“ atsakyme. – Todėl bet kokiu atveju terminalas privalės atsipirkti, o už tai galiausiai mokės vartotojai.“
Tačiau Lietuva turi vieną itin svarbų kozirį – tarptautiniam Stokholmo arbitražui pateiktą 5 mlrd. litų vertės ieškinį, kuriuo siekiama įrodyti, kad rusiškų dujų tiekėjas metų metus taikė neobjektyvią kainų politiką. Lietuvai laimėjus bylą, būtų sukurtas precedentas, kuriuo besiremdamos kitos šalys taip pat galėtų iš „Gazprom“ reikalauti kompensacijos už neteisingą kainų politiką.
T. Janeliūno nuomone, arbitražo ieškinys gali būti laikomas vienu svarbiausių derybų objektų. „Laukiant Stokholmo arbitražo sprendimo, ieškinį galima naudoti, siekiant susiderėti mažesnę dujų kainą trumpuoju laikotarpiu“, – pasakojo T. Janeliūnas.
Paklaustas, ar Lietuvos ieškinys gali būti laikomas pagrindiniu Vilniaus derybų įrankiu, ekspertas teigė, kad šis klausimas neabejotinai atsidūrė ant derybų stalo.
V. Jankausko teigimu, ko gero, dėl ieškinio yra kalbamasi ir šis klausimas turėtų būti peržiūrėtas. „Derėtis galima ir reikia, nes ieškinys sudarytas teisininkų, o ne ekspertų, – aiškino LPK atstovas. – Neteisingą kainą galima įžvelgti pastaruosius 2–3 metus, tačiau tikrai ne 7-erius, kaip bandoma įrodyti.“
„Gazprom“ leidiniui „Ekonomika.lt“ sakė, kad su Europos valstybėmis deramasi ne dėl nuolaidų, o dėl sutarčių pakeitimo, kad šios atitiktų rinkos pokyčius. „Prisitaikant prie rinkos pokyčių siekiama didinti rusiškų dujų konkurencingumą, tačiau sutartas importuojamų dujų kiekis nėra keičiamas“, – rašoma „Gazprom“ atsakyme.
Politikų nesutarimai netrukdys
Dabartinė Vyriausybė, jau spėjusi pelnyti neveikiančios titulą, neturėtų sukelti papildomų problemų derybose, o ir premjero A. Butkevičiaus reitingų medžioklė dėl trumpalaikių interesų neleis atsisakyti strateginių projektų.
ISM politikos ir ekonomikos programos vadovo Vincento Vobolevičiaus teigimu, jau net itin nepatikimomis laikytos partijos priėmė Maskvai gana nepalankius sprendimus. „Manau, kad visos Lietuvos partijos supranta, jog naudinga būti strategiškai nepriklausomiems ir sukurti precedentus, kurie nebeleistų mūsų stumdyti“, – aiškino politikos analitikas.
Pašnekovas pridūrė, kad, nepaisant visų kalbų, A. Butkevičius vengs politinių oponentų ir žiniasklaidos klijuojamos šalies interesų išdaviko etiketės, kurios neišvengtų, jei išduotų ilgalaikius Lietuvos tikslus. Paklaustas, ar turint omenyje tvirtus premjero ir prezidentės pareiškimus apie „Gazprom“, galima teigti, kad Lietuvos derybų pozicija yra pakankamai tvirta, V. Vobolevičius teigė, jog negalima atmesti tokios galimybės.
„Sprendžiant iš premjero, Rusijos žiniasklaidos ir opozicijos pasisakymų, negalima paneigti, kad Lietuvos pozicija dėl rusiškų dujų tiekėjo yra gana tvirta“, – aiškino analitikas.
Panašios nuomonės laikėsi ir T. Janeliūnas. Jo manymu, nors socialdemokratai norėtų greitai pamaloninti rinkėjus mažesne kaina, strateginių interesų atsisakymo kaina būtų politiškai per didelė. „Net jei egzistuoja ketinimai laikytis trumpalaikio intereso, politine prasme jie bus per daug žalingi, kad nauda nusvertų žalą“, – aiškino ekspertas.
Lietuva su samurajaus kauke
Turint omenyje gana griežtą prezidentės poziciją, susidaro įspūdis, kad aukščiausi šalies vadovai yra tikri dėl turimų derybų įrankių. D. Grybauskaitė yra ne kartą išsakiusi poziciją, kad Lietuva jokiu būdu negali nusileisti „Gazprom“, o rusiškų dujų tiekėjas jau pavėlavo daryti nuolaidas.
Paklausus „Gazprom“, kodėl derybos dėl mažesnės dujų kainos nebuvo pradėtos anksčiau, sulaukta atsakymo, kad sutartys sudaromos ilgalaikiu principu. „Dėl kainodaros su Lietuvos Respublikos Vyriausybe buvo sutarta dar 2004 metais, o derybos vyksta nuolat, todėl negalima teigti, kad kainų problema iškelta tik dabar“, – rašoma Rusijos dujų milžino atsakyme.
Jame taip pat teigiama, kad šiuo metu dujos Lietuvai tiekiamos remiantis abipusiu susitarimu patvirtinta formule, kuri susieta su naftos kaina. Taip bus ir artimoje ateityje.
Anot V. Vobolevičiaus, drąsūs Lietuvos pareigūnų pareiškimai gali būti traktuojami kaip samurajų kaukės, kurias kariai dėdavosi siekdami įbauginti oponentus.
„Drąsūs pareiškimai sukelia psichologinį spaudimą oponentui ir neleidžia jam abejoti Lietuvos ketinimais, – sakė politikos analitikas. – Žinoma, jei mes laikomės pozicijos, kad su Rusija galima derėtis tik atsiklaupus ant kelių, tokie pareiškimai atrodo nelogiški, tačiau jei yra suvokiama, kad savo užnugaryje turėdami Europos Sąjungą esame pajėgūs skausmingai įgelti „Gazprom“, tokie pareiškimai įgauna daug daugiau prasmės.“
Nuomonė: kokios derybų baigties galima tikėtis?
Mes norime, kad dujų kaina būtų teisinga. Negalime kalbėti apie tai, kad mums turi ją sumažinti arba taikyti nuolaidas. Turi būti teisinga kaina, kuri yra taikoma ir kitoms šalims
Lietuvos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius
Tikiuosi, kad šiais metais pavyks susiderėti dėl mažesnės „Gazprom“ dujų kainos. Tai leidžia teigti ir dujų tiekėjo pozicija – nebandoma gintis, kad kainos buvo per didelės
Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas energetikos klausimais Vidmantas Jankauskas
Nežinant „Gazprom“ sąlygų labai sunku nuspėti pasekmes, tačiau galima manyti, kad „Gazprom“ pradeda nuo maksimalių reikalavimų ir stebėdamas Lietuvos reakciją koreguos savo pateiktas sąlygas
VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ekspertas Tomas Janeliūnas
FAKTAI: „Gazprom“
• Darbuotojų skaičiumi prilygsta Kauno miestui – 393 tūkst.
• 2012 metų „Gazprom“ pelnas triskart viršijo Lietuvos biudžetą ir siekė 100 mlrd. litų
• 2012 metais Lietuva „Gazprom“ už dujas sumokėjo 3,7 mlrd. litų
• Tūkst. kubinių metrų rusiškų dujų Lietuvai kainuoja 1257 litus
• Suomija už tūkst. kubinių metrų dujų „Gazprom“ moka 988 litus, Vokietija – 1 tūkst. litų
