.jpg)
Paaiškino, kas lėmė dabartinę užsienio politiką
Užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas diskusijoje „Lietuvos užsienio politika: vertybės, strategija, perspektyvos“ nubrėžė perspektyvą, kurioje gimė dabartinė Lietuvos užsienio politika, sprendžiant strateginę dilemą: kaip išlikti Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) interesų lauke, kai čia pat – agresyvėjanti Rusija, o pagrindinės sąjungininkės dėmesys krypsta per Ramųjį vandenyną – Rytų Aziją.
Pirmiausia jis nurodė, ką dabartinė Lietuvos Vyriausybė užsienio politikoje rado atėjusi į valdžią praėjusių metų pabaigoje.
„Turėjome Rusiją, kuri naudojosi Baltarusijos politine krize ir stiprino savo pozicija tenai.
Tačiau didžiausias nežinomasis – Kinijos ir JAV būsimieji santykiai. Tuomet nebuvo aiškios Joe Bideno administracijos, kurios paaiškėjo tik sausio pabaigoje, pasakius inauguracinę kalbą“, – sakė jis.
Kinija, kaip politinis veiksnys Lietuvai pradėjo darytis naudingas nuo 2019 m., kai atsirado šalyje pradėjo žmonės protestuoti už žmogaus teises, taip pat ir glaudesnis bendradarbiavimas su Taivanu, nurodė viceministras.
„Buvo nežinoma, kokia bus mūsų strateginio partnerio – JAV būsimoji politika. Ir šioje vietoje reikėjo atlikti sprendimus, skelbiant politikos kryptis, kurie buvo savotiškas šuolis į nežinią – ateities spėjimas.
Esminė dilema, kuri Lietuvai tuo metu kilo, tai viską įvertinus buvo labai tikėtina, kad JAV dėmesys Rytų Europos regionui, mūsų saugumui, gali būti silpnesnis, palyginus su strateginiu dėmesiu, kuris jau Donaldo Trumpo administracijos metu susiformavo požiūriu į Kiniją“ , – teigė M. Adomėnas.
Jis taip pat išskyrė, kad pastaruosius metus buvo aiškiai matomas Kinijos politinis konsolidavimas į sisteminę alternatyvą Vakarų demokratiniam režimui, kuriame įstatymo viršenybe nebūtų žmogaus teisių raidos rodikliai.
„Čia ir buvo priimti sprendimai, kad Lietuva turi mažinti savo priklausomybę nuo Kinijos kaip ekonominės rinkos ir tiekimo šaltinio. Diversifikuotis Rytų Azijoje ir tuo pačiu metu įeiti į tą demokratiją žmogaus teisių naratyve. Kitaip tariant, palaikyti demokratiją Taivane ir jos išlikimo perspektyvas, suvokiant, kad kalbama ne tik apie solidarumą ir bendras vertybes, bet ir gyvybinį interesą“, – nurodė jis, pridurdamas, kad nežinia kada Lietuvai pačiai gali prireikti kitų valstybių solidarumo dėl vis agresyvėjančios Rusijos siekių.
„Tos pastangos yra skirtos padidinti ir Lietuvos tiesioginį atsparumą bei tapti veiksniu didžiojoje geopolitinėje lygtyje, kuri artimiausiu dešimtmečiu ne vienam bus sisteminė konkurencija tarp demokratinio pasaulio ir kylančios Kinijos galybės. Man atrodo, kad tai pavyko. Ministro asmeninis priėmimas pas JAV valstybės sekretorių yra tam tikras pripažinimo ženklas“, – kalbėjo M. Adomėnas.
Lietuvos tikslas – išlikti JAV interesų lauke
Ambasadorius, signataras Petras Vatiekūnas taip pat pritarė, kad Lietuvos svarbiausias interesas – išlikti Amerikos interesų lauke, kadangi pasaulyje vyksta didžiulė konkurencija tarp demokratinio ir autoritarinio blokų.
„Ši konkurencija nėra nulemta. Ne faktas, kad mes, gerbdami žmogaus teises, laikydamiesi įstatymų, pripažindami įstatymo viršenybę, žmogaus teises ir laisves, demokratiją, šią konkurenciją laimėsime. Tam, kad mes šią konkurenciją laimėtume, reikia labai pasistengti ir išlaikyti ne tik strateginę kryptį, pasirinkimą, kurią pusę mes remiame, už kurią mes kovojame. Reikia ir taktika rūpintis, kas apmokės nuostolius, kuriuos ši politika atneša“, – nurodo jis.
Potencialius nuostolius, anot P. Vatiekūno, gali apmokėti valdančių ir opozicijos aktyvumas ieškant įvairių būdų Lietuvos politikai paremti – turi būti dirbama užsienyje, ieškant alternatyvų, kurias „nukerta“ Kinija, Rusija, Baltarusija ar kitos autokratinės šalys.
„Svarbus dalyvavimas šiame kare ir pasirinkimas pusių. Prezidentas Bidenas yra paskelbęs, kad jis rems pasaulio demokratijas kovai su autokratiniu „klubu“, kad mūsų kovotojai nebūtų baudžiami. Vyksta karas, kova dėl vertybių ir mes turime pasirinkti, ar mes dalyvaujame ar ne, baudžia mūsų pareigūnus ar ne“, – diskusijoje kalbėjo jis.
Maldeikis: ankstesnė Lietuvos užsienio politika turėjo bipolinį sutrikimą
Seimo Europos reikalų komiteto nario Mato Maldeikio pastebėjimu, anksčiau Lietuvos užsienio politika turėjo bipolinį sutrikimą, kuomet leisdavo sau kritikuoti kitas valstybes už tai, ką pati daro.
„Mes kritikuodavome viena ranka Merkel sakydami, kad „Nord Stream 2“ yra blogai, nes neatitinka europinių interesų, vertybinių pozicijų. Ir tuo pačiu metu mes visiškai lengva ranka leisdavome turėti tokią pačią prekybą su kitomis autoritarinėmis šalimis ir tame nematydavome nieko“, – teigė M. Maldeikis.
Jis taip pat pridūrė, kad dabartine Lietuvos užsienio politika privaloma aiškiai pasakyti, kurioje pusėje mes esame.
„Reikia suprasti, kad vertybinė politika, kurią mes turime – buvimas demokratijos pusėje, kuri vis silpnėja. <…> Prarasdami, kad ir tolimą bei galbūt mažai suprastą Taivaną, mes prarandame savo saugumo dėmenį“, – nurodė jis.
Išskiria dvi didžiųjų pasaulio valstybių strategijų rūšis
Aukštųjų valstybių strategijos dažniausiai yra klasifikuojamos į dvi rūšis, nurodo politikos analitikas Justinas Mickus.
Viena jų – pozicinė, kuomet valstybė renkasi, ką palaiko, kieno kryptini žengia.
„Identifikuojant didžiąsias valstybes, kurių pasaulio tvarkos vizijos užtikrina tam tikrus teisinius normatyvinius instrumentus mažoms valstybėms gerai veikti. Šiuo atveju, JAV vis dar ginama liberalioji pasaulio tvarka yra būtent toks instrumentas“, – paaiškina jis.
Lietuvai pozicionuojantis su JAV Kinijos atžvilgiu, anot jo, privalu mąstyti taip, kaip didžioji valstybė mąsto apie priešininką: „Tačiau JAV neturi paviešintos galutinės Kinijos strategijos“, – patikslino J. Mickus, sakydamas, kad kol kas šios strategijos yra atidėliojamos dėl kitų politinių keblumų, pandemijos.
Politikos analitikas taip pat nemano, kad JAV visais atvejais Kinijos atžvilgiu pajėgi ją kontroliuoti. Kai kuriais atžvilgiais partneriai Europoje turi geresnių taikomų instrumentų bandant stabdyti ir kontroliuoti Kinijos manipuliavimą savo rinka, o tai labai svarbu pabrėžti Lietuvai ieškant strateginių partnerių derinio.
„Trečias dalykas, kuris labiausiai neramina – mes turime galvoti apie JAV politinį tvarumą ilgalaikėje perspektyvoje. Bidenas dar neįpusėjo ir jis tikrai labai nepopuliarus, o jo politinės lyderystės tvarumas kvestionuojamas. Respublikonai nebėra Respublikonai, kurie kalba apie tarptautinės tvaros vystymą ir partnerių įtraukimą į savo didžiąją strategiją. Tai labai svarbus klausimas“, – kviesdamas politikus mąstyti apie Lietuvos strategiją ne tik pozicionuojantis su JAV, bet ir žengdama giliau nurodė J. Mickus.
Ar Kinijos ir Rusijos grėsmė yra vienoda?
Kinijos teikiama strateginė alternatyva visam pasaulio vystymosi modeliui yra nenulemta, todėl vienas iš Lietuvos politikos tikslų – signalizuoti susirūpinimą demokratijos ateitimi globaliai, diskusijoje „Lietuvos užsienio politika: vertybės, strategija, perspektyvos“ sako M. Adomėnas.
„Rusijoje auga nusivylimas Putino režimo kursu ir tai neišvengiamai kurs vidinę įtampą, kuria bus mėgina nugesinti papildomomis užsienio avantiūromis – kritusį pasitikėjimą kažkada kompensavo pradėtas karas Donbase, Krymo aneksija ir tai artimam laikotarpiui kelia didelę grėsmę. Šiuo atveju, yra nepaprastai svarbu neleisti, kad mūsų Vakarų regionai galvotų, jog su šiuo regionu yra stabilu, susitvarkyta“, – teigė M. Adomėnas.
Be šių skirtumų, anot jo, autoritarinės šalys turi vieną panašumą – ekonomiką glaudžiai siejant su politika. Pasikeitus politinėms aplinkybėms išlieka rizika
„Girdime kritiką, kad dėl Lietuvos užsienio politikos Kinijos rinkos užsidaro, patiriami nuostoliai, tai panašius epizodus Lietuvos verslas yra išgyvenęs ir su Rusija, ir su Baltarusija – būdavo prieiga prie rinkų, kurios duodavo didžiules grąžas. Tačiau net ir elementariai ekonomiką išmanantys žmonės žino, kad didžiulės grąžos yra susijusios su didžiulėmis rizikomis. Šiuo atveju, riziką didina tai, kad ekonomika nėra gerbiama nuo politikos atskira veiklos sritis. Ekonomika yra instrumentalizuojama , naudojama kaip politinio poveikio priemonė“, – teigė, nurodydamas, kad prekyba su režimais, kurie nepaiso teisės, yra labai rizikinga.
„Savotiškai kaip su plėšikais – saugus tik tol, kol esi jiems naudingas“, – pridūrė viceministras.
Anot M. Maldeikio, verta pabrėžti, kad nei tiek Rusija, tiek Kinija, neįsileidžia viena kitos investicijų: „Sėdėdami prie vieno stalo jie pasakoja, kaip kovoja prieš Vakarus, patys vienas į kito teritoriją neina. Jie vienas kito bijo, suprasdami, su kuo jie turi reikalų“.
Pridurdamas Seimo nariui, J. Mickus teigė, kad abi minėtos šalys skirtingai supranta savo pasaulio vizijas, todėl negali strategiškai ir giliai bendradarbiauti. Bendravimas vyksta tiek, kiek abejoms šalims patogu.
„Toks bendradarbiavimas paslepia tai, kad kažkur giliau yra supratimas, kad tai nėra natūraliai sudaromos partnerės“, – nurodė jis.
P. Vatiekūnas pabrėžia, didžiausia padaryta klaida Europos ir JAV klaida Rusijos atžvilgiu – koncentravimas tik į Rusiją, nematant valstybių, esančių aplink ją.
„Rusija aplink save kuria nesėkmių istorijas, todėl Europai ir Vakarams reiktų koncentruotis į sėkmių istorijas. Sėkmių istorijos pakeistų pačią Rusiją. Baltijos valstybių sėkmė – neįtikėtina. Į mus visuomet žiūrima kaip į kitokius“, – teigė jis.
