Viliasi sukiršinti
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dėl Lietuvos siekio įgyvendinti ES III energetikos paketą mus apkaltino šantažu, o premjeras Dmitrijus Medvedevas vaidina gerąjį derybininką. Tuo pat metu Lietuva sugebėjo užsitikrinti Europos Komisijos paramą, nors Rusija vis dar nepraranda vilčių sukiršinti ES šalis, joms nustatydama skirtingas dujų pardavimo kainas. Manoma, kad tokią kiršinimo taktiką dujų milžinė taiko ir iš jos dujas perkančių šalių viduje, t. y. kiršina partijas ar bando daryti įtaką per atskirus politikus.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kęstutis Daukšys neabejoja, kad stambios kompanijos savo interesų siekia įvairiais būdais: „Neabejoju, jog kartais panaudojama ir žiniasklaidos įtaka, paskleidžiami gandai, pritraukiami politikai, ambasadoriai. Manau, kad taip elgiasi ne tik „Gazprom“, bet ir stambios kitų šalių kompanijos. Jos todėl ir įtakingos, kad gali naudoti tokius būdus.“
Vienas iš opozicijos lyderių Jurgis Razma apie politikams kompanijų daromą įtaką kalba atsargiau ir su užuominomis: „Prieš rinkimus į Seimą tokių bandymų gal ir buvo, tačiau dabar nepastebiu. Matysime, kokie bus Vyriausybės veiksmai, gal tada daugiau paaiškės.“
Politikų kiršinimo nejaučia ir Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas: „Energetikos klausimai visose šalyse kelia daug ginčų, nes interesų turi įvairių energetikos sričių specialistai, gamintojai, importuotojai, šilumininkai. Jie konkuruoja ir į ginčus įvelia politikus. Tačiau šiuo metu tiesioginio Rusijos kišimosi nejaučiu, todėl stebiuosi veidmainiškais Andriaus Kubiliaus kaltinimais – juk kaip tik jam vadovaujant Lietuvos energetinė priklausomybė nuo Rusijos tik padidėjo, o kai kurie tarpininkai, mano žiniomis, susiję su konservatorių partija.“
Apgaulingas aktyvumas?
J.Razma teigė, kad daugelis žmonių gal tik susidarė klaidingą įspūdį, kad „Gazprom“ pastaruoju metu pradėjo veikti itin aktyviai. „Prieš rinkimus į Seimą kai kurios partijos žadėjo gamtinių dujų kainą sumažinti, todėl dabar siekia pažadus įvykdyti, o rusai tikisi, kad nauja Vyriausybė už nuolaidas atsisakys kurių nors sprendimų“, – sakė J. Razma.
Neseniai A. Butkevičius lankėsi Sankt Peterburge ir susitiko su Rusijos premjeru D. Medvedevu. Po susitikimo Rusijos žiniasklaida piktinosi, kad D. Medvedevas esą nusileidęs Lietuvai. Iš tikrųjų taip nebuvo.
K. Daukšys sako iki šiol nematęs nė vieno oficialaus „Gazprom“ pasiūlymo, būta tik spėliojimų: „Manęs nestebina, kad dėmesys padidėjo. Nauja Vyriausybė turi išsiderėti mažesnes dujų pirkimo kainas, žinoma, neaukodama savo interesų.“
G.Kirkilas stebisi dešiniųjų politikų nuogąstavimu dėl suaktyvėjusių Lietuvos derybų su „Gazprom“: „Baigiasi sutarties galiojimo laikas, reikės sudaryti naują, taigi normalu, kad apie tai kalbama. Todėl konsultacijos vyksta ir šią savaitę.“
Laimės pirmieji
Ar Lietuva yra svarbi milžinui „Gazprom“? Labiau tikėtina, jog „Gazprom“ baiminasi, kad Lietuvos pėdomis paseks kitos ES šalys. Ar galimi bendri visų ES šalių veiksmai?
„Teoriškai pozicija vienoda, nes visos ES narės sutarė įgyvendinti III energetikos paketą. Tiesa, jis bus įgyvendinamas skirtingai. Neverta tikėtis, kad visos šalys veiktų vieningai. Kiekviena šalis elgiasi savaip, o mums nevertėtų į jas dairytis. Mano nuomone, delsimas gali atnešti tik trumpalaikių laimėjimų, tačiau jie apsunkintų tolesnius veiksmus, kurių anksčiau ar vėliau reikės imtis“, – sakė J.Razma.
Taip susiklostė, kad Lietuva tapo „Gazprom“ ir ES santykių forpostu. Briuselis gal neatsitiktinai pasirinko Lietuvą, kuri buvo labiausiai užsispyrusi derybose su dujų milžinu. Pavyzdžiui, šis vaidmuo netiktų itin didelėmis Rusijos nuolaidomis lepinamai Vengrijai. Lietuvos pėdomis ruošiasi eiti Estija, o Latvija elgiasi daug atsargiau. Šiuo metu šalys kaimynės dujas iš Rusijos perka 20 proc. pigiau nei Lietuva. Taigi nepigiai kainuoja ne tik savo, bet ir ES interesų gynimas. Apskritai kokia mums nauda būti pirmosiose mūšio gretose?
„Manau, kad daugiausia laimės pirmieji. Mes pirmieji pajusime konkurencijos pranašumus. Turės sumažėti ir dujų kaina, be to, jausimės laisviau, nereikės nuolat stebėti monopolininkų ir baimintis dėl neprognozuojamų kainų pokyčių“, – padarė išvadą J.Razma.
Tačiau ar tikrai buvusi Vyriausybė išnaudojo visas derybų su rusais galimybes?
Neišnaudojo visų pranašumų
Pasak K. Daukšio, susidarė įspūdis, kad A. Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė ir Energetikos ministerija elgėsi taip, jog Lietuvai parduodamų dujų kaina būtų didesnė, kad būtų galima priekaištauti.
„O reikėjo derėtis. Štai Latvija ir Estija dujas perka pigiau, nors neturi svaraus derybų argumento – Rusijos tranzito į Kaliningrado sritį. Nesuprantu, kodėl šio pranašumo neišnaudojome“, – stebėjosi K. Daukšys.
Kokios būsimų derybų prognozės?
„Kol kas premjero veiksmai yra teisingi. Aktyviai dirba ir diplomatinio darbo patirties turintis energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius. Jeigu neatsiras kokių nors nenumatytų išskirtinių aplinkybių, derybos mums turėtų būti sėkmingos“, – prognozavo K. Daukšys.
Įdomu, kad skirtingai nei A. Kubilius, A. Butkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės veiksmus teigiamai vertino ir J. Razma: „A. Butkevičius viešai lyg ir neskelbia, kad jau priimtus sprendimus stabdys, keis ar koreguos. Tikėkimės, kad taip bus elgiamasi ir toliau.“
Tarsi pateisindamas pagyrimus premjeras šią savaitę sakė, kad derybose su „Gazprom“ negali būti kalbų apie mainus: „Turi būti kalbama apie susitarimą sumažinti kainą ir be jokių mūsų įsipareigojimų ką nors atiduoti.“
Prasidėjo konsultacijos dėl derybų
Šį trečiadienį Lietuvos premjeras A. Butkevičius sulaukė Europos Komisijos pirmininko Jose Manuelio Barrosos paramos. „Mes džiaugiamės, kad Lietuva nori įgyvendinti ES III energetikos paketą, todėl tęsime paramą jūsų šaliai, įgyvendinančiai dujų sektoriaus nuosavybės atskyrimo projektus“, – spaudos konferencijoje sakė J.M.Barrosas.
Ši parama buvo labai svarbi, nes jau ketvirtadienį Vilniuje įvyko energetikos ministro J. Neverovičiaus vadovaujamų derybininkų ir Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ ekspertų konsultacijos. Tai buvo pirmas parengiamasis premjero A. Butkevičiaus sudarytos grupės deryboms su „Gazprom“ dėl gamtinių dujų tiekimo Lietuvai sąlygų susitikimas. Kaip pranešė Energetikos ministerija, susitikime buvo aptarti numatomų derybų organizaciniai klausimai.
Beje, derybose dėl dujų tiekimo sąlygų ES III energetikos paketo įgyvendinimo klausimas nebus liečiamas. Patikinta, kad Lietuva su „Gazprom“ neketina pasirašyti ir naujos ilgalaikės dujų tiekimo sutarties. Dabar galiojanti sutartis su dujų koncernu baigiasi 2015-aisiais.
III energetikos paketas Lietuvoje bus įgyvendintas iki 2014 m. pabaigos, kai bus baigta suskystintųjų dujų terminalo Klaipėdoje statyba.
KOMENTARAI
Be kompromisų nebus gero rezultato
Vladimiras Orechovas , UAB „Dujotekana“ prezidentas
Derybos sėkmingos gali būti tik tada, jeigu jų rezultatai tenkins abi šalis. Manau, kad abiem šalims neverta reikalauti itin griežtų nuolaidų, tačiau kompromisų nepavyks išvengti. Lietuvos politikai turi susigrąžinti pozicijas, kurias prarado per pastaruosius metus, kai „Gazprom“ nebepasitikėjo Lietuva kaip verslo partnere. Dujų kaina Lietuvai nebuvo padidinta, ji liko tokia pati, o štai kitoms šalims buvo padarytos nuolaidos. Kita vertus, nors Lietuva iš „Gazprom“ perka nedaug dujų, pardavimo dalis nesiekia 1 proc., tokie santykiai nenaudingi ir „Gazprom“, juk Lietuva yra patikima finansiniu požiūriu, visada atsiskaito laiku. Manau, kad dabartinė Vyriausybė turi puikių galimybių atnaujinti santykius. Gerai, kad dialogas prasidėjo gana aukštu lygiu – dalyvaujant ministerijoms ir Vyriausybei.
Neabejoju, kad dujų kaina bus sumažinta
Danas Arlauskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius
Svarbu numatyti kelis žingsnius į priekį. Štai girdžiu sakant, kad mums tereikia pasistatyti suskystintųjų dujų terminalą – ir visos problemos bus išspręstos. Kiekvienas verslininkas jums pasakys, kad pavojinga turėti tik vieną tiekėją ar tik vieną pardavėją. Taip ir šiuo atveju. Mums nereikėtų bėgti nuo „Gazprom“, bet privalome apasvarstyti, ar turime būti priklausomi tik nuo šios kompanijos, ar pavyks rasti kitų tiekėjų.
Neabejoju, kad mums derybos dėl dujų pirkimo kainos sumažinimo bus sėkmingos, nes į jas pavyko įtraukti ES institucijas. Štai Europos Komisija kai kuriose srityse labai griežtai reikalauja lygybės, pavyzdžiui, kad institucijose dirbtų ne mažiau kaip trečdalis moterų. Sutinku. Tačiau taip pat griežtai ES turi kelti reikalavimus ir energetikos srityje. Dujų kokybė vienoda, todėl ir pardavimo kainos ES rinkoje turi būti apylygės.
Nuo liepos pradžios Lietuva pirmininkaus ES, taigi kai kurie sprendimai labai priklausys ir nuo mūsų aktyvumo bei sugebėjimų. Derybų rezultatai bus labai svarbūs mums visiems, nes už dujas mokėdami daugiau nei kitos šalys negalėsime konkuruoti rinkoje.
