Išsiplėtus Šengeno erdvei Europos Sąjunga neturi atsitverti didelėmis vizų kainomis nuo Rytų Europos, ES šalių kolegoms teigė Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus ir premjeras Gediminas Kirkilas.
Penktadienį Briusleyje vykusioje Europos vadovų tarybos (EVT) diskusijoje apie Europos kaimynystės politiką V.Adamkus pabrėžė būtinybę gilinti santykius su ES rytinėmis kaimynėmis.
Baltarusijos, su kuria Lietuva turi bendrą 679 kilometrų sieną, piliečiams po Šengeno erdvės plėtros vizos į Šengeno valstybes, taip pat ir į Lietuvą, kainuos 60 eurų vietoj ligšiolinių 5 eurų. Ukrainos, Rusijos ir Moldovos, kurių vyriausybės dėl to susitarė su Europos Komisija, gyventojai už Šengeno vizas mokės po 35 eurus, atskiroms šių šalių piliečių grupėms numatyti palengvinimai.
Teigiama, kad finansinė nauda, gaunama už vizų mokesčius, bumerangu atsisuks prieš pačią ES, kuri gali nutolti, tapti sunkiau pasiekiama paprastiems, nedaug uždirbantiems žmonėms iš kaimyninių Rytų valstybių.
Lietuva pasisako už vizų piginimą rytinėms ES kaimynėms, taip pat ir Gruzijai.
Nuo gruodžio 21 dienos į Šengeno erdvę įsilies Estija, Latvija, Lietuva, Čekija, Vengrija, Malta, Lenkija, Slovėnija ir Slovakija.
Prezidentas EVT paragino daugiau dėmesio skirti išorinei ES energetikos politikai, pažymėdamas santykius su trečiosiomis valstybėmis liečiantį jos aspektą.
Vadovų tarybos metu buvo patvirtintas Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy pasiūlytos "Išminčių grupės", kuri turėtų svarstyti ES ateities raidos kryptis ir prioritetus, mandatas.
G.Kirkilas, dauguma Vyšegrado, Šiaurės ir kitų Baltijos šalių premjerų, parėmė buvusios Latvijos prezidentės Vairos Vykės-Freibergos kandidatūrą į šios grupės vadovės postą.
Lietuvos Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad dėl išminčių grupės vadovės kandidatūros būtina susitarti dar šios EVT metu, taip įrodant ES šalių konsensusą ir solidarumą.
