Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį sušaukė Valstybės gynimo tarybos posėdį. Jame, kaip teigė prezidento vyriausiasis patarėjas, Nacionalinio saugumo grupės vadovas Darius Kuliešius buvo pritarta Nacionalinio saugumo strategijos projektui.
„Tolimesnis kelias – Nacionalinio saugumo strategija Vyriausybės nutarimu bus teikiama tvirtinti Seimui. Tai ilgalaikis strateginis dokumentas, garantuojantis mūsų geopolitinius saugumo interesus“, – žurnalistams pirmadienį sakė D. Kuliešius.
Pasak A. Anušausko, strategija atnaujinta atsižvelgus į Lietuvai Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos keliamas grėsmes.
„Pagrindinis tikslas buvo įvertinti pakitusią saugumo aplinką ir pagal ją atnaujinti nacionalinio saugumo uždavinius ir prioritetus. Be abejo, esminiai saugumo aplinkos akcentai – nemažėjanti Rusijos keliama karinė grėsmė, Baltarusijos režimo priešiška, provokacinė politika ir, žinoma, Kinijos ambicijos.
Visa tai yra įvertinta. Ir aš manau, kad ji bus pristatyta ir priimta dar šiais metais, šioje Seimo rudens sesijoje“, – žurnalistams sakė A. Anušauskas.
Įvardijo, kas keisis strategijoje
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tvirtino, kad atnaujintoje strategijoje didelis akcentas teikiamas finansiniams klausimams.
„Labai didelis akcentas į investicijų patikrą, kalbant apie mūsų strateginių objektų, ūkio sektorių apsaugą. Labai aiškiai konstatuojama, kad mažinkime priklausomybę, ypač ekonominiuose, prekybiniuose ryškiuose, bet ypač investiciniuose ryšiuose nuo autoritarinių valstybių. Kalbame ir apie Rusiją, ir apie Kiniją“, – žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.
Taip pat strategijoje įtvirtintas visuotinis saugumo modelis.
„Tai reiškia, kad mūsų gynyba ir saugumas remiasi ne tik sąjunginiais ryšiais, ne tik kolektyvine gynyba, bet ir visuomenės įsitraukimu į gynybą“, – vardijo L. Kasčiūnas.
Taip pat strategijoje numatyta jau rengiama krizių valdymo sistema.
„Tai labai svarbu valdant civilines krizes, užtikrinti integruoto krizinio valdymo sistemą. Bet dar labai svarbu suvokti, kad šiuolaikinėse situacijose krizės gali būti įvairios prigimties, tam reikia labai aiškaus integruoto santykio tarp krizių valdymo sistemos ir mūsų teisinių režimų, kurie susiję su ekstremaliąją, nepaprastąja ir karine padėtimi“, – sakė L. Kasčiūnas.
