Jie įvertino pasaulyje vis dažniau pasitaikančias protekcionizmo apraiškas, jų įtaką prekybos grandinei, menkstančią paklausą Lietuvos verslo produkcijai užsienyje bei kitus debesis ekonomikos raidos padangėje, todėl sumažino ankstesnę 2019 m. ūkio raidos perspektyvą 0,3 procentinio punkto. Pagreitį prarandančiam šalies ūkiui ekonomistai siūlo tris idėjas, kurios gali padėti pasiruošti ūkio lėtėjimui.
Eksporto augimas praranda pagreitį
Ekonomistų teigimu, Lietuvos BVP augimas kitąmet ir toliau viršys ES vidurkį, tačiau šalies eksportuotojai spręs nemenką konkurencingumo uždavinį. Jiems teks išlaviruoti tarp vangesnio apetito jų produkcijai užsienio rinkose, spaudimo didinti atlyginimus ir didesnių sąskaitų už energetinius išteklius.
„Eksporto rinkos Lietuvos verslo nelepina, palyginti su aplinka prieš dvejus-trejus metus. Antai, ES – Lietuvai svarbiausia eksporto rinka – yra išsikvėpusi, „Brexit“ Jungtinei Karalystei užklijavo didelio nežinomojo etiketę. Švedija ir Norvegija patiria valiutų kursų svyravimus, pastarieji ypač jautrūs „Brexit“ procesui. Apie Rusiją, kaip eksporto rinką, gerų naujienų nėra: tikimasi rublio silpnėjimo, Rusijos ekonomika apimta problemų, be to, pridėtinės vertės mokesčio didinimas šalyje padidins infliaciją“, – sako Žygimantas Mauricas, „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas.
Verslo apsukas lėtins nuo 2019 m. sausio brangstanti elektra. Vertinama, kad verslui elektros energijos kainos išaugs daugiau nei 40 proc.
„Tai itin paveiks elektros energijai itin imlias stiklo, plastikų, metalo dirbinių ir popieriaus pramonės šakas. Be to, neslūgs įtampa darbo rinkoje, o darbo kaštai ir toliau kils sparčiausiais tempais nuo prieškrizinių laikų. Ir nors atlyginimų kilimą iš dalies „padengs“ mokesčių reforma, daugelyje sričių to tikrai nepakaks. Esant tokiam darbo kaštų spaudimui išlikti patraukliu tarptautinės rinkos žaidėju darosi vis sunkiau, – komentuoja Indrė Genytė-Pikčienė, „Luminor“ vyriausioji analitikė.
– Todėl būtinos investicijos į efektyvumo didinimą, technologinį atsinaujinimą, aukštesnį našumą ir automatizaciją. Visgi, įmonės Lietuvoje ir gerais laikais investavo per mažai. Taigi dabar, kai ekonominėse projekcijose matyti daugiau neapibrėžtumo, natūralu, kad noras investuoti mažės dar labiau“.
I. Genytė-Pikčienės vertinimu, apdirbamoji pramonė – stambiausias šalies eksportuotojas – kol kas išlaiko įprastą ritmą. Pramonės produkcijos (be rafinuotų naftos produktų gamybos) šiemet išlaikė pernykštį augimo tempą. Nepraranda pagreičio ir lietuviškos kilmės prekių (be rafinuotų naftos produktų) eksporto augimas.
Gyventojams metai bus geri
„Luminor“ ekonomistai kitąmet prognozuoja palyginti spartų vidutinio darbo užmokesčio augimą, kuriam impulsą suteiks ir minimalaus atlyginimo (MMA) kilstelėjimas
„MMA kilstelėjimas įlies žibalo į darbo užmokesčio augimą ir tas poveikis nuvilnys pajamų kopėčiomis aukštyn. Didelį prieaugį darbo pajamoms lems mokesčių reforma. Privačiame sektoriuje darbo užmokestį ir toliau skatins aukštyn įvairių sričių kvalifikuotų specialistų trūkumas – ypač pramonės, ir informacinių technologijų srityse“, – teigia I. Genytė-Pikčienė.
Tiesa, ekonomistę neramina neseniai priimtas ateinančių metų Lietuvos biudžetas. Pasak I. Genytės-Pikčienės, atlyginimai biudžetinių įstaigų darbuotojams keliami palyginus sparčiai, nepaisant to, kad nėra vykdomos būtinos reformos.
Ekonomistų vertinimu, kiek kukliau darbo užmokestis augs tradicinių paslaugų, statybų, mažmeninės prekybos, transporto sektoriuose.
„Luminor“ kitąmet tikisi nuosaikaus kainų kilimo ir 2019-iais prognozuoja 2,7 proc. vidutinę metinę infliaciją.
Šiam rodikliui 2019 m. įtakos turės vartotojams išaugusios šildymo, elektros ir dujų kainos, taip pat didinamas akcizas stipriam alkoholiui. Visgi, kaip stabdis veiks prognozuojamas kuro kainų kritimas krentant pasaulinei naftos paklausai.
