Kai kurios valstybės narės vis dar netaiko ES taisyklių, susijusių su neteisėtus migrantus išnaudojantiems darbdaviams skirtinomis sankcijomis ir priemonėmis. Šiandien Komisija nusprendė suteikti postūmį pažeidimų tyrimo procedūroms prieš Lietuvą ir Lenkiją – paskelbti pagrįstas nuomones ir pareikalauti, kad šios šalys suderintų savo teisės aktus su Darbdaviams taikytinų sankcijų direktyva, kuri turėjo būti įgyvendinta iki 2011 m. liepos 20 d.
Direktyva taikoma darbdaviams, kurie naudojasi nepalankia neteisėtų migrantų padėtimi ir juos samdo – paprastai už nedidelį atlygį prastomis darbo sąlygomis. Direktyva taip pat stiprinamos pavienių migrantų teisės – reikalaujama, kad darbdaviai išmokėtų nesumokėtus atlyginimus.
Direktyva yra vienas esminių ES kovos su neteisėta migracija elementų. Ja draudžiama įdarbinti neteisėtus migrantus iš ES nepriklausančių šalių, nustatant darbdaviams baudas, o sunkiausiais atvejais – net baudžiamąsias sankcijas. Daugelis neteisėtai esančių migrantų dirba privačiuose ūkiuose, todėl direktyva taikoma ir privatiems asmenims, kurie šiuos migrantus įdarbina. Direktyva teisiškai privaloma visoms valstybėms narėms, išskyrus Daniją, Airiją ir Jungtinę Karalystę.
2011 m. rugsėjo 30 d. Lietuvai ir Lenkijai išsiųsti oficialūs įspėjimo raštai (pirmasis pažeidimo nagrinėjimo procedūros etapas). Tačiau šios dvi šalys dar nesiėmė priemonių, kad visiškai perkeltų ES teisės aktą į nacionalinę teisę. Todėl Komisija nusprendė pateikti pagrįstas nuomones (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnis) ir oficialiai pareikalauti, kad šios dvi valstybės narės laikytųsi ES teisės.
Kartu šiandien Komisija nusprendė nutraukti procedūras prieš Bulgariją, Čekiją, Graikiją ir Rumuniją. Šios šalys vėlavo įgyvendinti Darbdaviams taikytinų sankcijų direktyvą, todėl Komisija prieš jas pradėjo teisines procedūras, tačiau šios šalys jau priėmė nacionalinės teisės aktus direktyvai taikyti.
Pažeidimo nagrinėjimo procedūros prieš Belgiją, Švediją ir Liuksemburgą tęsiamos. 2012 m. vasario 23 d. šioms trims šalims išsiųstos pagrįstos nuomonės (IP/12/166). Visoms trims šalims leista atsakyti per 2 mėnesius nuo pagrįstų nuomonių gavimo dienos.
Pagrindiniai faktai
- Visoje ES įvairiuose sektoriuose, kaip antai statybų, žemės ūkio, valymo, viešbučių ir maitinimo, dirba daug neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių. Žinojimas, kad ES galima gauti tokį darbą, yra vienas pagrindinių veiksnių, skatinančių žmones neteisėtai atvykti į ES ir joje apsistoti. Darbdaviai naudojasi nepalankia neteisėtų migrantų padėtimi ir priima juos į paprastai žemos kvalifikacijos reikalaujančius ir prastai apmokamus darbus. Mažai tikėtina, kad šie darbuotojai dėl savo statuso skųstųsi darbo sąlygomis ar užmokesčiu, todėl jie itin pažeidžiami.
- Direktyva tokia padėtis panaikinama – nustatomos sankcijos ir priemonės neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams visoje ES.
- Pagal direktyvą reikalaujama, kad, prieš įdarbindami trečiųjų šalių piliečius, darbdaviai patikrintų, ar jie turi leidimą likti, ir, jei šie tokio leidimo neturi, – praneštų atitinkamoms nacionalinėms institucijoms. Darbdaviams, kurie gali įrodyti sąžiningai vykdę šiuos reikalavimus, sankcijos netaikomos. Tokių patikrų neatlikusiems darbdaviams, kurie, kaip nustatoma, įdarbino neteisėtus migrantus, taikomos finansinės sankcijos – be kita ko, jie turi apmokėti neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo į jų kilmės šalis išlaidas. Jie taip pat turi išmokėti nesumokėtus atlyginimus, sumokėti mokesčius ir socialinio draudimo įmokas. Sunkiausiais atvejais, pavyzdžiui, jeigu pažeidimai kartojami, neteisėtai įdarbinami vaikai arba įdarbinama daug neteisėtai esančių migrantų, darbdaviams skiriamos baudžiamosios sankcijos.
- Direktyva padeda apsaugoti migrantus – užtikrinama, kad darbdavys jiems išmokėtų nesumokėtą atlygį, be to, jiems suteikiama galimybė naudotis trečiųjų šalių, pavyzdžiui, profesinių sąjungų ar nevyriausybinių organizacijų, teikiama parama.
- Direktyvoje itin didelis dėmesys skiriamas taisyklių vykdymui. Daugelyje valstybių narių jau nustatytos sankcijos ir prevencinės priemonės darbdaviams, tačiau praktiškai tiek jų taikymo sritis, tiek įgyvendinimas visoje ES gerokai skiriasi.
