Vokietijos federalinės jūros ir hidrografijos agentūros surengtame JTO Poveikio aplinkai vertinimo kontekste (Espoo) konvencijos šalių pasitarime dėl Nord Stream dujotiekio, Lietuvos Aplinkos apsaugos ministerijos atstovas pasiūlė dar kartą nagrinėti ne tik vienintelę jūrinę, bet ir kitas galimas Nord Stream trasos alternatyvas.
„Tik sugretinus ir įvertinus tinkamai išnagrinėtas galimas trasos alternatyvas, būtų įmanoma priimti sprendimą, kuri iš siūlomų trasos alternatyvų optimali poveikio aplinkai ir kitais aspektais", - sakė Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėjas Vitalijus Auglys. Jis taip pat kėlė cheminio ginklo, antrinio teršimo (sujudinant jūros dugno užterštas nuosėdas), Baltijos jūros gamtinio jautrumo ir kitus klausimus, į kuriuos pilnų ir tinkamų atsakymų Nord Stream dar negalėjo pateikti.
Šiame susitikime Nord Stream pateikė naujausią informaciją apie numatomos trasos pakeitimus bei planavimą, prasidėjusias ir būsimas leidimų gavimo procedūras Švedijoje ir kitose šalyse. Taip pat buvo pateiktas "skėtinis" būsimos poveikio aplinkai vertinimo dokumentacijos projektas, kurio pagrindu bus parengti galutiniai poveikio aplinkai vertinimo dokumentai. Nord Stream parengus galutinius poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, kiekvienoje Baltijos jūros regiono šalyje prasidės tarpvalstybinės konsultacijos, o taip pat viešieji svarstymai.
Lietuvos atstovo pasisakymui pritarė Švedijos ir Suomijos valstybės, kurios pagal savo nacionalinę teisę turės išduoti konkrečius statybos leidimus, nes dujotiekis planuojamas tiesti Danijos, Švedijos, Suomijos ekonominių zonų akvatorijomis. Pritarė ir Estija, Latvija bei Lenkija. Šios šalys neturės išduoti konkrečių leidimų, tačiau gali patirti neigiamą poveikį tiesiant dujotiekį Baltijos jūros dugnu.
Visų pasitarime dalyvavusių šalių ekspertai pažymėjo, kad Nord Stream pateikta informacija daugelyje aspektų dar neužbaigta. Todėl galima prognozuoti, kad tarpvalstybinės konsultacijos su Baltijos jūros šalimis gali užtrukti, o taip pat gali vėluoti ir poveikį sukeliančių šalių - Vokietijos, Danijos, Švedijos, Suomijos leidimų išdavimo procedūros.
Papildomai BNS informuoja:
Prieš dvi savaites Europos Parlamento Peticijų komitetas, gavęs Lenkijos ir Lietuvos piliečių bei nevyriausybinių organizacijų inicijuotas peticijas, po kuriomis pasirašė daugiau nei 28 tūkst. ES piliečių, 18 NVO ir tarptautinių organizacijų atstovų, surengė svarstymus apie Šiaurės Europos dujotiekio poveikį aplinkai ir jo strateginę reikšmę.
Rusijos dujų milžino "Gazprom" kartu su vokiečių partneriais valdomos "Nord Stream" planuojamas 1,2 tūkst. kilometrų ilgio dujotiekis Baltijos jūros dugnu sujungtų Vyborgą netoli Sankt Peterburgo su Vokietijos miestu Greifsvaldu. Pirmoji dujotiekio šaka, kurios pralaidumas bus 27,5 mlrd. kubinių metrų per metus, turėtų pradėti veikti 2010 metais, o abi šakos projektinį dujotiekio pajėgumą (55 mlrd. kubinių metų per metus) turėtų pasiekti 2013 metais.
