Tris narius Kauno miesto taryboje turinti Lietuvos liberalų sąjūdžio frakcija ragina miesto politikus nepasiduoti populistiniams pareiškimams ir leisti savivaldybės administracijai, pasitelkus ekspertus, parengti išsamią, išmintingą bei naudingą miesto energetikos strategiją.
Nes, anot jų, situacija Kauno šilumos ūkyje jau pasiekė kritinę ribą. Mokesčiai už šilumą sudaro didžiausią kauniečių namų išlaidų dalį ir ji katastrofiškai didėja.
„Sąskaitos už sunaudojamą šilumą sunkia našta slegia tiek jaunus, tiek pensinio amžiaus žmones. Tad tokia padėtis toliau negali tęstis!“, – teigia frakcijos nariai.
Anot prieš keletą mėnesių Kauno meru buvusio Rimanto Mikaičio, realus kauniečių sąskaitų už šilumą sumažinimas įmanomas tik nuosekliai dirbant trimis kryptimis. Jos susijusios su nuosekliu šilumos tiekimo vamzdynų modernizavimu, mažesniu šilumos suvartojimu bei šilumos gamybos piginimu, sukuriant gamintojų konkurenciją bei statant efektyvias termofikacines elektrines.
Liberalų nuomone, situacija, kai viena Kauno termofikacijos elektrinė tiekia miestui daugiau nei 90 procentų šilumos, yra nenormali. Būtina griauti monopoliją, skubiai ieškoti naujų investuotojų į miesto šilumos ūkį. Tam labiausiai pasitarnautų šilumos tiekimo taisyklės, kurios nustatytų visiems gamintojams vienodai sąžiningas sąlygas.
Ir techniškai, ir ekonomiškai įmanoma, kad miestas šilumą pirktų iš bent trijų apylygio dydžio jėgainių, naudojančių skirtingą kurą (biokurą, atliekas, gamtines dujas). Reikėtų racionaliai panaudoti pramonės šilumos perteklių, skatinti mažesnes, vietinį kurą naudojančias elektrines.
ELTA primena, kad 2011 metų pradžioje Kauno miesto savivaldybės taryboje buvo patvirtintos Kauno miesto centralizuoto aprūpinimo šiluma strateginės gairės. Pasak liberalų, prasminga nedelsiant pradėti rengti pačią strategiją, kad būtų užtikrinta sveika konkurencija miesto šilumos ūkyje.
Nes jei dabartinė miesto taryba nesiims skubių ir išmintingų sprendimų šiandien, perspėja Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovai, kauniečių kišenės ateityje bus dar labiau tuštinamos, o po 2016 metų sausio 1-osios įsigaliojus ES direktyvoms dėl taršos, galima susilaukti ir socialinio sprogimo dėl stipriai padidėjusių sąskaitų už šildymą.
