Pritarę pensijų kaupimo modeliui Vyriausybėje, liberalai ruošiasi „finalinėms diskusijoms“ Seime.
„Ne vieną dieną ir savaitę diskutuotas įstatymo projektas ir dar galima ilgai dėl jo diskutuoti, bet mes visgi sutarėme, kad finalinės diskusijos bus parlamente. Šiandien liberalai pasisako už tai, kad antros pakopos indėlis būtų kiek įmanoma didesnis, kad dabar dirbantys trisdešimtmečiai, keturiasdešimtmečiai žmonės tikrai žinotų ir jiems būtų aiškiai užtikrinta, kad jie, įmokėdami didesnes įmokas į antros pakopos fondus, turės didesnes pensijas“, - po Vyriausybės pasitarimo sakė Liberalų sąjūdžio vadovas ir susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Liberalus iš dalies tenkina tai, kad yra numatyta procentų kilimo tendencija, tačiau, jų manymu, tempai yra per lėti.
„Tai yra koalicinė kompromisinė nuomonė, ir Seime dėl to, matyt, dar bus diskusijų“, - sakė E. Masiulis.
Pats Liberalų sąjūdžio lyderis patikino dalyvaująs privačiame kaupime ir tikįs, kad taip galima užsitikrinti didesnes pajamas sulaukus pensinio amžiaus, negu vien būnant „sodrinėje“ sistemoje.
„Aš ir dalyvauju, ir dalyvausiu, nes manau, kad nuoseklus dalyvavimas antroje pakopoje leistų užtikrinti, kad sulaukus pensinio amžiaus galima būtų tikėtis aukštesnės pensijos negu tie žmonės, kurie nedalyvavo ir visą gyvenimą buvo tik “Sodros„ klientai“, - dėstė E. Masiulis
Ministrų Kabinetas pirmadienį pritarė naujam pensijų kaupimo modeliui.
Pagal jį nuo 2013 metų 2 proc. būtų pervedami iš „Sodros“, o jeigu žmogus savanoriškai į fondus mokėtų 1 proc. nuo savo gaunamo atlyginimo, valstybė iš biudžeto jiems skirtų dar 1 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio.
Nuo 2016 metų 2 proc. būtų pervedami iš „Sodros“, o jeigu žmogus savanoriškai į fondus mokėtų 2 proc. nuo savo gaunamo atlyginimo, valstybė iš biudžeto jiems skirtų dar 2 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio. Skaičiuojama, kad nuo 2016 metų tai kasmet iš valstybės biudžeto pareikalautų maždaug pusės milijardo litų.
Nuo 2020 metų 3,5 proc. būtų pervedami iš „Sodros“, o jeigu žmogus savanoriškai į fondus mokėtų 2 proc. nuo savo gaunamo atlyginimo, valstybė iš biudžeto jiems skirtų dar 2 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio.
Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) pirmąjį 2011 metų ketvirtį sudarė 2071,6 lito.
Tačiau nuostatai, kad 2 proc. būtų susieti su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu, nepritaria liberalai, kurių manymu, tai būtų nesąžininga daugiau uždirbančiųjų atžvilgiu.
Liberalai taip pat prieštarauja, kad įstatyme būtų palikta galimybė žmogui pasitraukti per vienus metus iš antros pakopos ir grįžti į „Sodros“ sistemą.
Planuojama, kad 2012-ieji būtų pereinamasis laikotarpis. Jei Seimas tam pritars, per laikotarpį nuo kitų metų sausio iki rugsėjo visi Lietuvos piliečiai, dalyvaujantys pensijų kaupimo sistemoje, turės galimybę apsispręsti ir pasirinkti, ar jie toliau kaupia pensiją savanoriškai antrojoje pakopoje, ar grįžta į „Sodrą“ ir ar dalyvauja papildomame kaupime, ar atsisako tokios galimybės.
Įstatymų projektus norima pateikti Seimo pavasario sesijoje, o juos svarstyti besibaigiant pavasario arba prasidėjus rudens sesijai.
