Europos automobilių gamintojų asociacijos teigimu, praėjusį mėnesį naujų automobilių įregistruota 1,4 proc. daugiau nei pernai metais lapkritį. „Bloomberg“ duomenimis, tai lėčiausias augimas per pastaruosius metus. Ispanijos ir Jungtinės Karalystės automobilių rinka augo sparčiausiai, atitinkamai 17 ir 8 proc. Ispanija yra mažiausia iš penkių didžiausių Europos automobilių rinkos šalių (likusios keturios – Vokietija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Italija). Kaip teigia Andy Sharmanas, Ispanija atsigauna dėl pratęstos automobilių parko atnaujinimo programos ir dėl pamažu grįžtančio vartotojų pasitikėjimo.
Vokietijos automobilių rinka nors ir yra didžiausia, jos pardavimas smuko 1,8 proc., o Prancūzijos susitraukė dar labiau – 2,7 proc. Italijos automobilių rinka augo 5 proc., kai kurios kitos Europos rinkos, tarp jų – Portugalija ir Graikija, taip pat išlaikė stiprų pastarojo meto augimą.
Lietuvos automobilių rinka
Lietuvoje trečią ketvirtį automobilių rinką paveikė keletas naujų taisyklių. Viena jų yra automobilio išregistravimas, jeigu neatlikta transporto priemonės techninė apžiūra arba ji neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
„Dėl šio pakeitimo per septynis mėnesius Lietuvos automobilių parko statistika neteko daugiau nei pusės milijono, arba 525,3 tūkst., automobilių. Jų niekas nenuskandino ir neatidavė į metalo laužą – jie tiesiog nebeturi teisės riedėti Lietuvos gatvėmis. Oficialiai jų net nėra“, – teigia „Autoplius.lt“ plėtros vadovas Viktoras Daukšas.
Dviem trečdaliais, arba 67,4 proc., sumažėjo 21 metų ir senesnių registruotų automobilių skaičius. Ir tai normalu, nes dauguma šių automobilių jau seniai nebenaudojami. Kaip teigia V. Daukšas, tai išjudino automobilių rinką. Dalis senesnių automobilių savininkų suskubo parduoti nebenaudojamas transporto priemones. Tai Lietuvoje registruotų automobilių rinką pagyvino 7,4 proc. Trečią šių metų ketvirtį parduota 4,5 tūkst. daugiau tokių automobilių nei pernai tuo pačiu metu.
Ryškių pokyčių sukėlė ir nauja automobilių registravimo tvarka. Dabar prieš registraciją automobilis turi pereiti privalomąją techninę apžiūrą. Nestebina, jog patvirtinus naują tvarką dalis pardavėjų automobilius registravo kaimynėje Latvijoje, – ten ir pigiau, ir greičiau.
„Tiesa, naujų automobilių rinkoje fiksuojamas gan žymus šuolis. Kyla déjà vu jausmas, nes trečią šių metų ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, naujų automobilių parduota 25,7 proc. daugiau. Lygiai tiek pat procentų nukrito naujai įvežtų naudotų automobilių skaičius. 2013 metų trečią ketvirtį buvo parduota 3 270 naujų automobilių, o per tą patį laikotarpį šiemet – 4 110. Šį šuolį galima aiškinti ir kaip gerėjančios ekonomikos ženklą, ir kaip reakciją į euro įvedimą“, – tikina V. Daukšas.
VĮ „Regitra“ duomenimis, 2014 metų lapkritį Lietuvos naujų lengvųjų automobilių (M1 ir N1) registravimas sumažėjo 2 proc., iki 1 318 vnt. 2013 metų lapkritį šalyje buvo įregistruoti 1 343 automobiliai. Rinkos smukimą daugiausia lėmė palyginti aukšta palyginamoji bazė: praeitų metų lapkritį rinka išaugo beveik 22 proc. 2014 metų sausį–lapkritį Lietuvoje iš viso įregistruota 15 270 naujų lengvųjų automobilių, t. y. 19 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu praeitais metais (12 810 vnt.).
Naujų automobilių pardavimas pagal markę
Trečio ketvirčio duomenimis, Baltijos šalyse populiariausių naujų automobilių markių penketukuose pirmavo tie patys vardai, kaip ir tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Lietuvoje ir Latvijoje populiariausi automobiliai buvo „Volkswagen“ (atitinkamai 645 ir 708 vnt.), Estijoje – „Toyota“ (728 vnt.).
Palyginti su 2013 metų trečio ketvirčio duomenimis, „Toyotos“ pardavimas Lietuvoje ir Latvijoje smuktelėjo, o Estijoje išlaikė pirmą poziciją. Lyderis pagal parduodamų naujų automobilių skaičių išlieka „Volkswagen“. Šios markės automobilių parduota 1 853 vnt. „Toyotos“ automobilių parduota 1 498.
„Lietuvoje ir Latvijoje visų naujų automobilių markių, patekusių į penketuką, pardavimas sėkmingai augo, tačiau didžiausias buvo „Nissan“ markės pardavimo Lietuvoje šuolis (64,1 proc.), net 108,9 proc. padidėjo „Škodos“ automobilių populiarumas Latvijoje“, – teigia „Autoplius.lt“ plėtros vadovas V. Daukšas.
Mažiausias augimas Baltijos šalyse fiksuotas skirtingų markių automobiliams. Lietuvoje mažiausią augimą patyrė „Škoda“ (15,3 proc.), Latvijoje – „Ford“ (4,8 proc.). Estijoje prancūzų „Renault“ patyrė 18,3 proc. kritimą. Nors automobilių gamintojas „Ford Motor“ užima 7,6 proc. rinkos, tačiau šiais automobiliais prekiaujančios bendrovės „Inchcape Motors“ rinkodaros vadovė Miglė Markauskaitė teigia, kad šiemet „Ford“ automobilių pardavimas kilo daugiausiai: „Šiandienos duomenimis, „Ford“ pardavimas augo 31 proc. Pati rinka, kaip ir buvome suplanavę, kilo iki 16 000 naujų automobilių – tai apie 13 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Kitų mūsų prekių ženklų pardavimo apimtys išliko lengvai augančios arba stabilios.“
Elektromobiliai prieš naftos kainas
Nors didžioji dalis visuomenės vis dar renkasi degalais varomus automobilius, tačiau dėl augančios ir besiplečiančios pasiūlos, gerėjančių techninių savybių ir palankesnio pirkėjų vertinimo auga Europos elektromobilių rinka.
„LMC Automotive“ analitikai prognozuoja, kad iki 2020 metų Senojo žemyno elektromobilių rinka gali pasiekti 150–250 tūkst. vnt., jei bendra pasaulinė rinka išaugs iki maždaug 19 mln. automobilių. Pernai Europoje buvo parduota kiek daugiau nei 31 tūkst. elektrinių automobilių, o šiemet „LMC Automotive“ prognozuoja 53 tūkst. vnt. pardavimą.
„LMC Automotive“ prognozuoja, kad elektromobilių rinka augs, bet įspėja, jog tempas bus gana lėtas. Kaip pastebi „LMC Automotive“ atstovas Alas Bedwellas, daugeliui žmonių elektromobilio pirkimas reiškia didelius kompromisus, tad be reikšmingos valstybės paramos toks sprendimas vis dar atrodo tiesiog nelogiškas. Nors prognozuojamas ir didesnis elektromobilių pardavimas, tačiau jie dar neužima reikšmingos dalies nė vienoje iš trijų pagrindinių automobilių rinkų – Šiaurės Amerikos, Vakarų Europos ar Kinijos, kurios sudaro 57 proc. viso pasaulio automobilių rinkos.
Taip pat mažėjanti naftos kaina, skalūnų dujų paieškos ir paprastėjantis jų išgavimas grasina prilėtinti elektromobilių rinką. Vien naftos kaina, kuri buvo pakilusi net iki 100 dolerių už barelį, vos per kelis mėnesius nukrito žemiau 60 dolerių ribos, ir dugno dar nematyti. Dėl šios priežasties elektromobiliai gali atrodyti mažiau patrauklūs nei tada, kai naftos kainos aukštos.
