Kauno rajono ekonominė policija atlieka tyrimą dėl rajono valdininkų galimų pažeidimų skiriant ir naudojant lėšas seniūnijų patalpoms remontuoti ir mobiliosioms prieplaukoms įrengti.
Pareigūnai tyrimą pradėjo pagal Kauno rajono savivaldybės kontrolierės Vidos Martos Kruopienės pateiktą medžiagą. Joje tvirtinama, kad Batniavos ir Linksmakalnio seniūnijų patalpų remonto darbai suplanuoti ir atlikti neturint tam tikslui patvirtintos išlaidų sąmatos. Patikrinimą pradėjusi savivaldybės kontrolierė konstatavo, kad tęsti jį be teisėsaugos įsikišimo netikslinga, mat rajono valdininkų veiksmuose galima įžvelgti nusikalstamą veiklą. V.M.Kruopienės ataskaitoje, be kita ko, minima, kad valdininkai dokumentus rangovams išsiuntė ne registruotais laiškais, todėl nustatyti, ar konkursuose dalyvavo visi norintieji, neįmanoma.
"Galbūt todėl kai kuriuose viešuosiuose pirkimuose dalyvavo po vieną įmonę", - svarstė Kauno rajono tarybos narys Algirdas Žandaras. Jis neatmetė versijos, kad dokumentai potencialiems konkursų dalyviams sąmoningai siųsti paprastu paštu. Tokius įtarimus sustiprina tai, kad kai kurių statybos bendrovių adresai ant vokų buvo nurodyti neteisingai.
Anot A.Žandaro, Kauno rajono taryba Batniavos seniūnijos patalpoms remontuoti buvo skyrusi 41 514 litų, Linksmakalnio - 94 655 litus, tačiau šios sumos tris kartus išaugo. Vietos politiką stebina tai, kad seniūnijų patalpos pirmiausia buvo suremontuotos, o tik paskui taryba tam skyrė lėšų. Jis pažymėjo, kad paprastu senų pastatų atnaujinimu nepasitenkinta. "Iš naujo perdengti net stogai! Tai - akivaizdus lėšų švaistymas", - piktinosi tarybos narys.
Jo tvirtinimu, panašiai pasielgta ir įrengiant mobiliąsias prieplaukas Kulautuvoje bei Raudondvaryje. "Dalį pinigų projektui skyrė valstybė. Savivaldybė teturėjo išleisti 10 proc. savų lėšų, bet projektas rajono biudžetui pabrango beveik 16 procentų", - pasakojo A.Žandaras.
Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Leonardas Stanaitis LŽ tvirtino, kad lėšos tiek remontuojant seniūnijas, tiek įrengiant mobiliąsias prieplaukas nebuvo švaistomos. "Visus darbus atlikti privalėjome", - aiškino jis.
L.Stanaitis teigė, kad svarstant finansavimą seniūnijų pastatams atnaujinti tikėtasi išsiversti su nedidelėmis sumomis, tačiau, pradėjus darbus ir realiai įvertinus sovietinių statinių būklę, pinigų pritrūko. Neva iš anksto nebuvo įmanoma nuspėti, kad statiniai bus tokie apleisti.
"Dokumentus sutvarkėme laiku. Taryba iš karto skirti pinigų negalėjo, tai padarė tik tikslindama savivaldybės biudžetą", - tvirtino valdininkas ir pripažino, jog pirma statybininkai įvykdė darbus, o tik vėliau gavo patvirtinimą dėl jų finansavimo.
Anot L.Stanaičio, prieplaukas taip pat reikėjo gelbėti, nors iš anksto tai nebuvo numatyta. "Lietus ir upės vanduo išjudino dambas, todėl krantines turėjome dar sykį sutvirtinti", - tikino jis.
Kristina KUČINSKAITĖ