Reaguodami į signalus iš Europos Komisijos (EK), aukšti pareigūnai prabilo apie nacionalinio investuotojo LEO LT suskaidymą. Negana to, „liūtuko“ akcininkai pripažįsta, kad Vilniaus biržoje įmonės akcijos šiemet gali ir nepasirodyti, rašo „Respublika“.
Jeigu Europos Sąjungoje (ES) įsigalios atitinkama direktyva, Lietuvai teks atskirti elektros perdavimo ir paskirstymo tinklus. LEO LT jau dabar ruošiamas skilimui.
Premjeras: „Teks atskirti“
Europarlamentarei Onai Juknevičienei paviešinus EK energetikos komisaro Andrio Piebalgo poziciją dėl LEO LT padėties, premjeras Gediminas Kirkilas užsiminė, kad įmonę veikiausiai teks skaldyti.
A.Piebalgas laikosi pozicijos, kad LEO LT tiek teisiškai, tiek faktiškai turės atskirti elektros perdavimo ir paskirstymo tinklus. „Teks atskirti. (...) Mes esame ES nariai, gyvename pagal jos įstatymus ir jų laikomės", - pripažino G.Kirkilas.
Beje, Vyriausybės vadovas nepraleido progos netiesiogiai įgelti O.Juknevičienei. „Tai, kas dabar vyksta EK, tai yra, mano žiniomis, mūsų europarlamentarų, kurie iš principo nepritaria mūsų energetikos strategijai, stiprios energetikos įmonės sukūrimui, apskundimas. Įvairius skundus jie siunčia į EK, ir Čia nieko nauja Lietuvoje. To nedaro nei latviai, nei estai“, - sakė premjeras.
Skaldyk, bet valdyk
LEO LT valdybos narys, buvęs premjero patarėjas Saulius Spėčius „Respublikai“ teigė, esą nacionalinio investuotojo suskaldymo modelis jau numatytas.
„Tas tikrai buvo numatyta, ir jeigu įsigalios ES veiklų skaldymo vadinamasis trečiasis paketas dėl perdavimo tinklų atskyrimo, mes pasiruošę tą padaryti. Kokia forma tai turėtų būti daroma, kiek žinau, ES numato kelis kelius. Kuris nors iš tų būdų, be abejo, bus įgyvendintas Lietuvoje“, - aiškino S.Spėčius.
Pasak jo, dabar, kai elektros perdavimo tinklų operatorė AB „Lietuvos energija“ bei skirstomųjų tinklų įmonės AB Rytų skirstomieji tinklai ir AB VST yra antrinės LEO bendrovės, ES reikalavimai nėra pažeidžiami. Tuo tarpu įsigaliojus šiuo metu Europos Parlamente klaidžiojančiai naujai tvarkai „liūtukas“ būtų priverstas steigti keletą naujų bendrovių.
„Tai tektų atlikti visoms vertikaliai integruotoms energetikos bendrovėms, - pabrėžė S.Spėčius. - Elektros perdavimo sistema turėtų būti nuosavybės arba operavimo teise perduota, vadinkim taip, nuosavybės santykiais (su LEO - aut. past.) nesusijusiam subjektui“.
Anot jo, valstybė, valdanti kontrolinį LEO LT akcijų paketą, nebūtų traktuojama kaip „nuosavybės santykiais susijęs subjektas“. Tuo tarpu UAB „NDX energija“, disponuojanti blokuojančiu „liūtuko“ akcijų paketu, esą negalėtų pretenduoti į bent dalį perdavimo sistemos kontrolės.
Biržai teks palaukti
Ignas Staškevičius, UAB „NDX energija“ generalinis direktorius
Iš EK nėra gauta jokių konkrečių direktyvų - kalbama tik apie direktyvą, kuri galėtų būti išleista. Manau, suskaldymas bendro LEO LT vaizdo nepaveiktų. Tai nebūtų esminis pertvarkymas: nuo to nesikeistų nei LEO LT uždaviniai, nei įmonės dydis, nei veiklos rodikliai.
Jeigu kalbame apie LEO LT ėjimą į biržą, mes, kaip privatūs investuotojai, esame tuo suinteresuoti. Susitikome su galimais patarėjais, kurie galėtų mus konsultuoti šiais klausimais. Tačiau taip pat išgirdome ir paraginimų neskubėti, nes dabar situacija biržoje labai nepalanki.
Yra rimtų patikinimų, kad ir kiti panašūs pretendentai raginami laukti geresnių laikų. Rugsėjo mėnesį akcininkams reikės susėsti ir rimtai apie tai pakalbėti.
Sakyčiau, per anksti būtų manyti, kad šiemet LEO pamatysime biržoje.
Šarūnas Černiauskas
